Telekomunikacijų bendrovės TEO Šilutės klientų aptarnavimo grupės vadovą Feliksą DEGUTĮ galima palyginti su sparčiuoju, beveik visą Šilutę jau aprėpusiu internetiniu ryšiu. Įdomus, charizmatiškas, tačiau svarbiausia – itin mylimas ir mėgstamas viso kolektyvo.
Šiandien jį pristatome neatsitiktinai – vakar pasaulis minėjo informacinių technologijų plėtros dieną. O F.Degutis kaip tik ir rūpinasi, kad naujos informacinės technologijos – šviesolaidis, skaitmeninė televizija – pasiektų kuo daugiau šilutiškių.
Vertina miestelio privalumus
Prieš 33 metus į Šilutę Šakiuose gimusį ir Kaune studijavusį vyrą atvedė darbo paskyrimas – sovietiniu laikmečiu įprastas reiškinys.
„Tais laikais žmonės, paprastai, kur pagal paskyrimą nuvykdavo dirbti, ten ir senatvės sulaukdavo. Priežastis labai paprasta: atvykęs dirbti pagal paskyrimą, iš karto galėjai stoti į eilę butui gauti. Jei darbą palikdavai ir išvykdavai gyventi kitur, kad galėtum iš naujo stoti į eilę butui gauti, turėdavai dirbti dar mažiausiai penkerius metus“, – pasakojo F.Degutis.
Prisiminęs pirmąją pažintį su mūsų miestu, F.Degutis juokėsi, kad anksčiau Šilutė atrodė nejaukiai.
„Norint įsivaizduoti, kaip atrodė miestas, tektų „išimti“ Jaunimo, Knygnešių, Liepų kvartalus. Pagrindinė gatvė buvo duobėta. Per laiką gatvės išplatėjo, išgražėjo. Dabar Šilutė – pats gražiausias miestas“, – šypsojosi F.Degutis.
Kol su žmona, su kuria susipažino dar studijų Kaune metais, buvo jaunesni, pagalvodavo apie didesnį miestą, tačiau uostamiestyje kurį laiką dirbusi moteris irgi persikraustė į Pamarį.
„Gyvenime renkamės tai, kas atrodo geriausia. Tuo metu Klaipėdoje žmona nematė didelių perspektyvų. Dabar, ko gero, Šilutės į didesnį miestą nekeistume dėl mažo miestelio privalumų: visada randu vietos, kur pasistatyti automobilį, nedideli atstumai, jokių spūsčių“, – vardijo vyras.
Šilutėje liko gyventi ir Degučių dukra.
Turi amžiaus krizės pirkinį
F.Degutis yra įsitikinęs, kad mažesnių miestelių gyventojai labiau ilgisi kultūros renginių. Jis pats su žmona bent keletą kartų per metus lankosi teatre.
Kultūriniai renginiai – ne vienintelis F.Degučio pomėgis. Sunku įsivaizduoti, kad darbe rimtas, kostiumuotas vyras laisvalaikiu sėda ant gero, galingo motociklo, vadinamo „čioperiu“, ir leidžiasi į keliones su draugais. Studijų metais vyras turėjo „Javą“ – ją naudojo kaip pagrindinę susisiekimo priemonę važiuoti iš Šakių į Kauną, keliauti po Lietuvą.
Iš karto po studijų su kurso draugais F.Degutis išvažiavo į kelionę po Krymą, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną, Karakumo dykumas, Kazachstano stepes… Išvyka buvo įsimintina, tačiau dar kartą į šiuos kraštus keliautojai negrįžo nė karto.
„Kas dabar gali ryžtis važiuoti į tą kraštą? Ne tik ratus, bet ir galvą pamesti gali“, – šypsosi F.Degutis.
Nusipirkęs galingą motociklą, su draugais vyras dabar leidžiasi į turnė po Lietuvą. Šią vasarą bendraminčiai motociklais apskriejo visą Žemaitiją, o kitąmet galbūt pavyks nuvažiuoti ir iki Lenkijos, ar dar toliau.
„Motociklas suteikia nenusakomą laisvės pojūtį, – neslėpė F.Degutis. – Tačiau nelakstau. Jau ir amžius nebe tas, tad motociklu važinėju malonumui, o ne dėl greičio. Greitis ir motociklas – kone mirtinas derinys. Visi „čioperistai“ važinėja atsargiai, ramiai, atsipalaidavę.“
Vyras juokavo, kad „čioperis“ yra vyrų amžiaus krizės pirkinys, tačiau prisipažino, kad nors jam jau per penkiasdešimt, širdyje, kaip ir dauguma, jaučiasi kur kas jaunesnis.
Geriausias sportas – tenisas
Palaikyti fizinę formą F.Degučiui padeda sportas. Kai vyras sulaukė 40-ies, atsirado poreikis pajudėti. Sporto salė nepatiko, todėl F.Degutis pasirinko tenisą. Kaip pats sako, intelektualų žaidimą, kuriuo jau spėjo užkrėsti ir kelis TEO darbuotojus.
„TEO netgi teniso turnyrus rengia, kuriuose nuolat dalyvaujame. Yra sumuojami reitingai, skirstomos vietos. Neblogai juose sekasi“, – kukliai šypsojosi vyriškis.
Iki šiol F.Degutis tenisą žaisdavo po porą valandų du kartus per savaitę. Dabar dėl sušlubavusios sveikatos kurį laiką raketę teko padėti į šalį, tačiau kai tik bus galima, ją vėl ims į rankas.
„Tenisas – fantastiškas žaidimas. Jį žaidžia ir 8-mečiai, ir 80-mečiai, nes pats gali pasirinkti tempą, partnerį, jėgą. Tai – ir intelektualus žaidimas, nes reikia galvoti, kaip atmušti kamuoliuką, kaip jį paduoti. Be to, dirba visi kūno raumenys“, – žaidimo privalumus vardijo F.Degutis.
Džiaugiasi komanda
Kai nusistebiu, kad F.Degutis atrodo gerokai jaunesnis nei pats prisipažino, vyras nusijuokia.
„Viena įžymi televizijos diktorė, kai kas nors jos klausdavo, kaip jai pavyksta atrodyti jaunatviškai ir gražiai, visuomet pateikdavo vieną ir tą patį receptą – visą gyvenimą reikia būti ką nors įsimylėjusiu – darbą, hobį, sportą… Tada stengiesi atrodyti pasitempęs, nes meilės jėga neleidžia žmogui sustabarėti, apkerpėti“, – šypsojosi šilutiškis.
Darbinę veiklą pradėjęs nuo inžinieriaus pareigų, Feliksas didžiąją savo gyvenimo dalį dirbo vadovaujamąjį darbą įvairiose pramonės šakose. Trečius metus TEO dirbantis F.Degutis vadovauja Šilutės klientų aptarnavimo grupei, kurioje – aštuoni specialistai. Feliksas didžiuojasi, jog šią grupę pavyko išvesti į pirmaujančias tarp klientų aptarnavimo grupių Lietuvoje.
Pašnekovas įsitikinęs, kad komandinio darbo sėkmės raktas slypi sugebėjime vadovauti taip, kad darbuotojai patys norėtų visus darbus atlikti profesionaliai ir – savo noru.
„Darbu klientas turi likti patenkintas. Tada bus vertinamas ir darbuotojas, o jo darbo vieta taps tikrai brangi. Ne paslaptis, kad su keliais darbuotojais teko atsisveikinti. Jei darbas nemielas ir dirbamas pro sukąstus dantis – kam to reikia?“, – svarstė vadovas.
Ilgą vadovavimo patirtį turintis F.Degutis pasakojo, kad į kiekvieno darbuotojo sielą tenka ieškoti atskiro rakto, o motyvacija dirbti gerai nebūtinai yra piniginis atlygis. Labai svarbu, pasak F.Degučio, kiekvienam paskirti tam tikras funkcijas – tada darbuotojas žino, už ką yra atsakingas. Tai padeda kelti ir paties žmogaus vertę, nes tokiu atveju kiekvienas lyg ir tampa savo teritorijos šeimininkas.
„Mano komanda tikrai puiki“, – džiaugėsi F.Degutis.
Jo nuomone, geras vadovas yra tas, kuriam net nesant darbe, viskas vyksta visu tempu.
„Svarbiausia, kad kiekvienas žmogus turėtų tikslų ir jų siektų“, – įsitikinęs vadovas.
F.Degutį džiugina darbas naujausias technologijas diegiančioje telekomunikacijų įmonėje.
„Atsimenu, anksčiau vietiniai gyventojai manęs teiraudavosi, kada puikią reputaciją turintis šviesolaidžio tinklas pasieks ir šilutiškių namus. Kaip toli ta diena atrodė… O štai, pažiūrėkite, – šviesolaidžio tinklo plėtra Šilutėje jau gerokai įsibėgėjo“, – apie dideles permainas sakė pašnekovas.
F.Degutis neslepia pasididžiavimo, jog dirba didžiausioje šalies telekomunikacijų bendrovėje, kuri rūpinasi ir klientų poreikiais, ir darbuotojais.
„Kiek šiuo laikmečiu yra įmonių, kurios yra apdraudusios savo darbuotojus, kiek jų rūpinasi savo darbuotojų ugdymu, siunčia į įvairius tobulinimosi mokymus?!“, – retoriškai klausė pašnekovas.
TEO įmonių darbuotojams tai yra įprasta. Turbūt ne veltui ši įmonė nuolat užima aukštas vietas geidžiamų darboviečių reitinguose.
„Man labiausiai patinka, kad turiu laisvę priimti sprendimus. Ant galvos nestovi savininkas, kuris kasdien kaitalioja savo nuomonę“, – prisipažino pašnekovas.
Paklaustas, kas labiausiai įsiminė, atėjus dirbti į bendrovę, Feliksas sakė, jog ypač maloniai nustebino bendravimas. Jokių dirbtinių kliūčių, pompastikos, todėl ir su aukščiausio lygio vadovais reikalui esant galima aptarti rūpimus klausimus.
Apskritai, Feliksą labiausiai džiugina santykiai tarp žmonių. Todėl Feliksas mielai dalyvauja ir laisvalaikiu rengiamuose renginiuose. Štai šią vasarą įsimintiname baidarių žygyje su kolegomis jis irklais matavo Ignalinos upes ir ežerus.
Žingsniai į priekį – privalomi
Informacinių technologijų srityje dirbantis vyras grįžęs namo nuo kompiuterio visiškai neatsiriboja: peržiūri spaudą, pasitikrina elektroninį paštą, vieną kitą intelektualų žaidimą sužaidžia, tačiau iki išnaktų internete nesėdi.
Vasarą mėgsta darbuotis sode, o orams atvėsus ir knygą atsiverčia, tačiau pripažįsta, kad šiuolaikiniam žmogui be informacinių technologijų naujovių būtų sunku.
„Iš dalies žmonės dar gana konservatyvūs, jiems užtenka senos kabelinės televizijos, jie nesiryžta įsivesti spartesnio interneto ryšio, nes reikia laidus namuose nutiesti. Nors dabar jau, ko gero, kiekvienas senelis ir močiutė žino, kas yra internetas ar „Skype“. Anksčiau internetas buvo prabanga, dabar be jo gyventi sudėtinga“, – sakė F.Degutis.
Vienintelė problema, kad sparčiai diegiamo šviesolaidinio interneto galimybės ribotos kaimiškose vietovėse. Pagrindinė priežastis – nepaprastai brangūs optinių kabelių tiesimo darbai. Tačiau TEO nuolat ieško alternatyvų, kad klientai gautų paslaugas, kurios jiems leistų būti su pasauliu: bendrauti, keliauti, mokytis…