Nuo 2010 iki 2015 metų Šilutės rajono savivaldybė sumažėjo 5093 gyventojais. Palyginti su Klaipėdos apskritimi, Šilutės rajono gyventojų bendrasis mirtingumas buvo didesnis, o pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys. Šilutės rajone užregistruojama ir daugiau savižudybių bei naujų tuberkuliozės atvejų.
Tai duomenys iš „Šilutės rajono savivaldybės 2017-2019 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos“, kurią parengė Šilutės rajono savivaldybės gydytoja Ineta Pačiauskaitė.
Šilutė pirmauja savižudybių skaičiumi
Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų mažėja. Nuo 2010 metų gyventojų Šilutės rajone sumažėjo 5093 asmenimis – 2015 metais rajone buvo 41453 gyventojai.
2015 m. Šilutės rajono natūralios gyventojų kaitos rodiklis (gimimų ir mirčių skirtumas) minus 52.
Iš pateiktos analizės matyti, kad gyventojų mirtingumas Šilutės rajone yra didesnis nei Klaipėdos apskrityje ar Lietuvoje. 2015-aisiais mirtingumas 1000 gyventojų Šilutės rajone buvo 14,5 atvejo, Klaipėdos apskrityje – 13,4, Lietuvoje – 14,4.
Pagrindinės mirtingumo priežastys Šilutės rajone išlieka kraujotakos sistemos ligos (54 proc.), piktybiniai navikai (21 proc.), išorinės mirties priežastys (8 proc.).
Higienos instituto duomenimis, Šilutės rajono moterų dažniausios mirčių priežastys 2015 m. buvo kraujotakos sistemos ligos (64 proc.), piktybiniai navikai (15 proc.), išorinės mirties priežastys (3 proc.), vyrų atitinkamai – 44 proc., 26 proc. ir 13 proc.
Šilutės rajono gyventojų mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių struktūroje dominuoja savižudybės. 2015-aisiais 100000 gyventojų teko 31,4 savižudybės.
Žvelgiant į diagramas, akivaizdu, kad šis koeficientas Šilutės rajone yra didesnis nei Klaipėdos apskrityje ir visoje šalyje.
Lyginant su kitais Klaipėdos apskrities rajonais, Šilutėje daugiau žmonių nužudoma, miršta nuo atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu, paskęsta, žūsta transporto įvykiuose.
Daugiau tuberkuliozės atvejų
Šilutės rajone sergamumas tuberkulioze 2015 metais, kaip ir paskutinius penkerius metus, viršijo ir Klaipėdos apskrities, ir Lietuvos rodiklį.
2012-2015 m. nauji tuberkuliozės atvejai sudarė 70-81 proc. visų užregistruotų atvejų, tuberkuliozės recidyvai (ligos atkryčiai) – 16-23 proc., nuo tuberkuliozės mirė 5-9 proc. šia liga užsikrėtusių žmonių.
2015-aisias užregistruoti 45 tuberkuliozės atvejai (2 – vaikams), iš kurių 33 – nauji atvejai, 8 – tuberkuliozės recidyvai, 4 žmonės mirė nuo tuberkuliozės.
„Šilutės naujienos“ primena, kad pernai kovo mėnesį Šilutės rajonas garsiai nuskambėjo, kai atvira tuberkuliozė buvo nustatyta vienai Vainuto gimnazijos mokytojai, kai ji profilaktiškai tikrinosi sveikatą.
Labiau serga moterys
Analizė rodo, kad 2011-2015 m. Šilutės rajone bendrasis sergamumas turi tendenciją didėti, o moterų sergamumas yra 12 proc. didesnis nei vyrų.
Šilutės rajono vaikų iki 17 m. sergamumo 2015 m. rodiklis pagal lytį, lyginant su Klaipėdos apskritimi ir Lietuvos Respublika, yra žemesnis – tiek mergaičių, tiek berniukų.
2015-aisiais metais 11 žmonių mirė nuo infekcinių ligų, 125 – nuo piktybinių navikų, 323 – nuo kraujotakos sistemos ligų, 26 – nuo kvėpavimo sistemos ligų, 30 – nuo virškinimo sistemos ligų, 51 – nuo išorinių sistemos ligų, 35 – nuo kitų priežasčių.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, iš piktybinių navikų pavėluotai daugiausiai diagnozuojami: trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos, krūties, gimdos kaklelio, storosios (gaubtinės) žarnos piktybinių navikų atvejai.
Minėtų piktybinių navikų atsiradimas susijęs su rūkymo daroma žala ir dėl to galima daryti prielaidą, kad rūkantys žmonės linkę kreipti mažiau dėmesio į rūkymo sukeliamus sveikatos negalavimus ir į gydytojus kreipiasi per vėlai.
Remiantis PSO duomenimis ir mokslinių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad sveikatą 50 proc. lemia gyvensena. Profilaktinėmis priemonėmis, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius (mažinant hipertenzijos, hipercholesterolemijos, rūkymo, netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu, antsvorio ir fizinės veiklos stokos paplitimą), galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei 1/3 onkologinių susirgimų.