Saulė – jau po laidos, šiek tiek atlėgo karštis, ir mieste jau padaugėjo žmonių. Šeštadienio vakarą kas išėjo pasivaikščioti, kas eina į svečius, kas – į parduotuves ar kiną. Centrine Šilutės Lietuvininkų gatve automobilių eismas intensyvus – nuo Nemuno, Kuršių marių grįžta kompanijos.
Bet staiga tiesiai įkaitusiu asfaltu skersai gatvės iš po medžių nuvinguriavo gal poros sprindžių dydžio plonytis žalčiukas. Akimirka, ir bus sutrėkštas. Apkvaitęs nuo kaitros, o gal nuo troškulio. Juk lietaus Šilutės krašto žemė šiomis dienomis gavo mažiausiai šalyje.
Esu vienintelė praeivė, kurios akyse naudingas mažas gyvūnėlis vinguriuoja centrine Šilutės gatve tiesiai į mirtį. Bandau gelbėti. Nedaug rizikuodama, nuo šaligatvio žengiu į važiuojamąją kelio dalį ir pirštu rodau atvažiuojančio automobilio vairuotojui gyvąjį kliuvinį po ratais. Vyras jį aplenkia, nors, esu įsitikinusi, nelabai įžvelgia besiraitantį mažytį pilką padarėlį ant pilko asfalto.
Apsisukti ir grįžti nuo gatvės vidurio atgal ant šaligatvio žalčiuką priverčiu fotoaparato blykste prieš pat jo akis. Bet ir ant šaligatvio jam nesaugu – dviratininkai pirmyn atgal laksto.
Po akimirkos stabteli praeivių pora – vyras ir moteris. Ir jiems gaila jauno pražūčiai centrinėje miesto gatvėje pasmerkto žalčio. Arūnas (tai nepažįstamojo vardas, kurį vėliau išgavau) su medagliu prispaudė besirangantį gyvį prie betono, sučiupo už uodegos ir su savo moterimi iš karto pasuko link Šyšos ir miesto parko, kuriame yra tvenkinys. „Ten paleisiu, nes centre jis tikrai prapuls“, – tarsteli.
Po ratais sutrėkštų žalčių ir ežių šią vasarą krašte teko matyti kaip niekada daug. Lyg sausros būtų vertusios intensyviau migruoti, ieškant vandens ar maisto. Liepos kaitra, ilgiausiai šalyje varginusi Šilutę, Druskininkus ir Skuodą, be gailesčio alsina ir prasidėjus rugpjūčiui. Asfaltas Šilutėje karščiu tvoskia net ir po saulės laidos.
Hidrometeorologai, vertindami agrometeorologines sąlygas, dėl sausros sudėtingiausiomis nurodo Šilutės, Klaipėdos, Skuodo ir Akmenės rajonuose susidariusias. Šilutės rajono Vabalų kaime jau tris paskutiniąsias liepos dienas ugniagesiai dirbo, kol užgesino smilkstančių durpingų pievų plotus. Prasidėjus javapjūtei, Gardamo seniūnijoje gaisras kilo kertant kombainui javus.
Kai tokie karščiai užsitęsė, o žmonės ir gyvūnai leipsta, nerasdami išsigelbėjimo nuo jo, absurdiškai skamba gamtosaugininkų nurodymai į upes ar ežerus neleisti bristi ir atsigaivinti gyvuliams.
„Afrikoje, Azijoje, kur karščiai labiausiai gyvūnus kankina, drambliai ar buivolai didesniuose ar mažesniuose vandens telkiniuose valandų valandas mirksta, bet gamtosaugininkai neįžvelgia ekologinės žalos. Tik Lietuvos biurokratai prigalvojo taisyklių, kurias tenka laužyti dėl gyvūnų gerovės ir rizikuoti gauti baudą“, – kalba kaimo žmonės.
Neseniai Šilutės aplinkos apsaugos agentūra organizavo patikrinimus ir perspėjo gyventojus vandens telkinių apsaugos juostose ne tik neganyti gyvulių, bet ir neleisti jiems laisvai prieiti prie vandens, kad kanopomis negadintų pakrančių. Kitaip bus baudžiami.
Šie perspėjimai per kaitrą vis tiek ignoruojami. Karvių bandos iki pilvo upių vandeny – kur tik jis beprieinamas.