Nemuno žemupyje statybininkai Virgis, Arūnas ir Remigijus iš Šilutės bendrovės „Tima“ baigia montuoti ir dažyti metalinį laiptų ir naujos apžvalgos aikštelės karkasą, suvirintą ant neveikiančios Tulkiaragės siurblinės stogo. „Tai pirmas gamtosauginis objektas, kurio statybai šiemet laimėjome konkursą už 80 tūkst.litų ir jau baigiam“, – sako bendrovės vadovas Petras Juraška.
Šis objektas skirtas gamtinio pažintinio turizmo skatinimui. Siurblinė pritaikyta lankymui, paukščių, Krokų lankos ežero, zoobotaninio draustinio stebėjimui. Vaizdas į šią saugomą teritoriją žvilgsniui dabar tapo atviras ir iš rytinės, ne tik vakarinės 
pusės. Ten stovi senasis Nemuno deltos regioninio parko medinis bokštas su apžvalgos aikštele. Lagūninės kilmės Krokų lanka tyvuliuoja 787 hektarų plote.
Mėgins į viksvynus prisikviesti nykstančią meldinę nendrinukę
„Paskutiniai regyklos įrengimo darbai skirti sutvirtinimui, kad vagys naujo statinio nesupjaustytų ir neišsivežtų dalimis. Nes vieta nuošali, o ilgapirščių daug“, – sako „Timos“ vadovas P.Juraška.
Šilutės rajono savivaldybė, valdanti valstybei priklausantį 40 kv. metrų Tulkiaragės siurblinės pastatą, 2012-ųjų vasarą gavo „Baltijos aplinkos forumo“ (BEF) prašymą leisti prie jo rengti pažintinį taką ir paversti statinį turistų traukos objektu.
Aplinkosaugos organizacija deklaravo siekį skatinti su gamtosaugos interesais suderintą ūkininkavimą. Nuo 2011 metų organizacija šioje vietovėje organizuoja vertingos gamtinės buveinės atkūrimą. „Vykdant tinkamą ūkininkavimą ši teritorija turėtų išskirtinę gamtosauginę vertę dėl viksvinių pievų specifinės buveinės pobūdžio ir joje gyvenančių retų paukščių rūšių. Ši teritorija turi galimybę tapti ypač svarbia buveine pasaulyje baigiančiam išnykti paukščiui – meldinei nendrinukei“ – teigta paraiškoje.
Gamtotvarkos darbai ir teritorijos pritaikymas ūkininkavimui atliekami įgyvendinant ES finansinio instrumento LIFE+ programos projektą. Dideli užliejamų pievų ir žemapelkių plotai plyti tarp Krokų lankos ežero, Atmatos ir Aukštumalės upių. Didelė gamtinė įvairovė, turtinga augalija ir vabzdžių gausybė – pats tas, ko reikia retam paukščiui. Tik šienauti čia reikia jau po to, kai viksvynuose susuktus lizdus palieka meldinių nendrinukių jaunikliai.
Minijos pakrantėse – prasčiau pavykusi rekonstrukcija
Iš viso pernai mūsų krašte perėjo tik 50 šių paukštelių porų. Perimvietes jau dabar galima apžvelgti nuo siurblinės stogo ir, jei pasiseks, paklausyti jų balsų. Pastatas renovuotas, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą.
Ši teritorija turi galimybę tapti ypač svarbia buveine pasaulyje baigiančiam išnykti paukščiui, – teigia organizacijos BEF atstovai.
Šią vasarą turėtų būti baigta ir kita ES paramos lėšomis vykdoma 
statyba – laivų prieplaukos dešiniajame Kuršių marių krante, Kintų miestelyje, rekonstrukcija. Čia darbus vykdo bendrovė „Šilutės polderiai“. „Betono plokštes krantinėje klojame, patirties turime, Minijos upės krantines ES paramos lėšomis anksčiau rekonstravome. Ar ten blogai atrodo?“, – sako užkalbinti statybininkai.
Bet Minijos upė po melioratorių atliktos krantinių rekonstrukcijos tapo panaši į polderių kanalą stačiais šlaitais. Vanduo, nusekus upės lygiui, ranka ar kibiru – nebepasiekiamas. Prie įrengtų laiptų reikia statyti kopėčias ir rizikuoti stačia galva įsiversti į gilumą. Nors iki rekonstrukcijos kairioji pakrantė turėjo nuožulnias pašlaites, kur poilsiautojui galima buvo išsitiesti. Projekte jų neliko. Kaip ir daugybės medžių, dėl kurių iškirtimo byla atsidūrė teisme ir vis dar – be pabaigos.
Po Nemuno žemupį laivais keliaujantieji pastebi ir kitą paradoksą – čia akivaizdžiai ignoruojami Aplinkos ministro V.Mazuronio nurodymai griauti privačias tvoras prie vandens telkinių ir juos atverti lankytojui. „Vagys iš laivų motorus išneš, kaip netversi“, – sako prie Šyšos žiočių gyvenantis Juozas. Ir jis yra teisus.