JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, infekcijoms, kurias sukėlė antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, gydyti išleidžiama daugiau kaip 4 mlrd. dolerių.
Mikrobinis atsparumas
Kas 2 metus „Eurobarometras“ Europos šalių gyventojams užduoda 4 klausimus: Ar antibiotikai naikina virusus? Ar jie veiksmingi gydant peršalimą, gripą? Ar neteisingas vartojimas daro juos neefektyvius? Ar dažnai vartojant pasireiškia šalutiniai poveikiai?
Rezultatai atskleidė, kad lietuviams dar stinga žinių apie antibiotikus ir teisingą jų vartojimą. Pavyzdžiui, jei 2016 m. į pirmąjį klausimą teisingai atsakė 34 proc. respondentų, pernai – 29 proc.
Lietuvos situacija palyginti su kitomis šalimis yra nebloga. Didžiausias jų suvartojimas stebimas pietinėse šalyse (Graikija, Ispanija, Italija), mažiausias – Skandinavijoje. Lietuvos ligoninėse antibiotikų suvartojama daugiausiai tarp Europos šalių, mus lenkia tik Malta ir Jungtinė Karalystė. Tiek ambulatorinėje grandyje, tiek ligoninėse didžiausią dalį sudaro plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie veikia ir gerąsias organizmo bakterijas – jas naikina. Todėl sutrinka natūrali žarnyno mikroflora ir atsiranda viduriavimas. Antibiotikai, kurie veikia tam tikrą ligos sukėlėją, skiriami retai.
„Didžiausią grėsmę kelianti neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmė – jiems atsparių bakterijų atsiradimas, kurias žmonės gali perduoti vieni kitiems, pervežti iš vienos šalies į kitą“, – sako Higienos instituto specialistė Asta Jurkevičienė.
Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik chirurgijoje, siekiant sumažinti infekcijų riziką, taip pat po kontakto su pavojinga liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.).
„Ar sugebėsime išsaugoti antibiotikų efektyvumą, priklauso nuo kiekvieno mūsų, turi būti bendras tarpsektorinis bendradarbiavimas“, – sako A. Jurkevičienė.
Užsiima savigyda
„Vieni antibiotikais nori gydyti viską, sako – be antibiotikų man nepraeina. Kiti atvirkščiai – jų nenori, sako, kad tai blogis, chemija. Abu kraštutinumai nėra geri. Antibiotikai skiriami kai reikia gydyti bakterinę infekciją. Viruso gydyti antibiotikais nėra prasmės, nes antibiotikai jo neveikia“, – sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Nesant bakterinės infekcijos požymių, tėvai dažnai reikalauja jų atžaloms išrašyti antibiotikus. „Juk niekas neskiria chemoterapijos vien dėl to, kad žmogus aptiko apgamą ir tokio gydymo nori dėl viso pikto. Ar galime garantuoti, kad tas apgamas nesuvėžės? Negalime! Gal po dešimt metų ir suvėžės. Bet negi dėl to skirsime 10 chemoterapijos kursų? Tai ir antibiotikai skiriami kai jų reikia, o ne kada jų norima“, – sako gydytojas.
Yra kelios antibiotikų vartojimo taisyklės, kurias pacientai linkę pažeisti. „Standartinė situacija: pacientas kenčia savaitę ir, kai rytojui užsirašo pas gydytoją, prieš vizitą būtinai reikia išgerti stalčiuje užsilikusią antibiotikų tabletę. Arba, pagerėjus savijautai, nutraukia gydymą. Jei pagerėjimas yra – valio, tačiau jeigu norite bakteriją nužudyti iki galo, turite sugerti visą kursą. Taip pat negalima pradėti gerti pusę ar trečdalio tabletės, nes taip patarė kaimynas. Gajus įprotis dėl gydymo pasitarti su kaimynu, jis net pasiūlo savo vaistų, esą šie jam padėjo. Negalima antibiotikų gerti kitaip nei paskiria gydytojas“, – sako medikas.
Pagal UAB „Lietuvos sveikata“.