Gruodžio 13 d. įvyko Lietuvos žemės ūkio rūmų organizuota antroji šiais metais protesto akcija Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021-2027 metams.
Akcijoje dalyvavo ir 100 Lietuvos žemdirbių, tarp jų – dvi Šilutės rajono atstovės: šilutiškė Ramutė Girskienė ir Grabupiuose ūkininkaujanti Ziena Agrafina Domienė. Šilutės rajono ūkininkai taip pat aktyviai parėmė protesto akciją finansiškai.
Prie lietuvių jungėsi kaimynai
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovė Šilutės rajone Birutė Gustienė sakė, jog ŽŪR nuoseklaus darbo tarptautiniu mastu dėka prie lietuvaičių protesto akcijos dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo prisijungė Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos.
Žemdirbiai reikalauja, kad tiesioginės išmokos siektų Europos Sąjungos vidurkį – 266 eurus už hektarą. 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, jog 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna nuo170 eurų iki 180 eurų, priklausomai nuo žemės derlingumo rodiklių.
Atstovavo smulkioji ūkininkė ir valstybės tarnautoja
Nedidelį 2 ha ūkį turinti Z. A. Domienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad į Briuselį vyko paraginta Savivaldybės atstovų – didieji ūkininkai užimti ir jų darbai veja vieni kitus, tad palaikyti ir pakovoti už kolegas buvo pasiūlyta anksčiau galvijus, dvi karves ir kiaulių auginusiai grabupiškei.
„Labai palaikau reikalavimą didinti išmokas, nes pati turiu patirties, ir žinau, kaip sunku ūkininkauti, kai išmokos tokios mažos, o mūsų žemė dažniausiai nederlinga“, – kalbėjo smulkioji ūkininkė.
Pasak Z. A. Domienės, protesto akcija buvo suorganizuota itin profesionaliai. Dviems mūsų kraštą atstovavusioms akcijos dalyvėms net nereikėjo gamintis plakatų – viską suruošė Lietuvos Žemės ūkio rūmai. Moterims nekainavo ir kelionė bei nakvynės Briuselyje – išvyką finansiškai parėmė kiti Šilutės rajono ūkininkai.
„Protestavome taikiai, nors aikštę, kurioje susirinkome, saugojo policininkai ir spygliuotos tvoros. Mačiau, kad Žemės ūkio rūmų atstovus kalbino ir žurnalistai. Nuo ryto piketavo pienininkai, mes prisijungėme per pietus, tad ryte dar turėjome laiko pasižvalgyti po parlamento rūmus“, – pasakojo moteris.
Kasdien su ūkininkais bendraujanti ir jų bėdas žinanti Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė irgi sakė palaikanti kovą už visos šalies ūkininkų išgyvenimą.
Jos išvykimas į Briuselį kartu su protestuojančiais ūkininkais – lyg žinutė, kad jų reikalavimus palaiko ir jiems pritaria ir su žemės ūkiu susiję valstybės tarnautojai.
Europos vadovų tarybai įteiktuose reikalavimuose dėl nediskriminacinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pasak R. Girskienės, labai svarbus ne tik išmokų suvienodinimo klausimas.
„Prašoma supaprastinti apsunkintus reikalavimus paramai iš ES gauti, kas būtų didelis paskatinimas jauniesiems ūkininkams perimti ūkius iš tėvų ir likti dirbti žemės ūkio sektoriuje. Taip pat svarbus reikalavimas leisti naujai besikuriantiems ūkiams paramos gavimo procese dalyvauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir senbuviams“, – savo nuomonę išsakė žemėtvarkininkė.
Tikslas – būti lygiaverčiais ES nariais
Kol kas neaišku, ar realu tikėtis, kad pagrindinis reikalavimas – dėl išmokų suvienodinimo – bus įgyvendintas, nes dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, dėlioti kitų metų biudžetą tampa dideliu iššūkiu.
„Naujajam finansiniam 2021-2027 m. laikotarpiui Europos Komisijos siūlomų tiesioginių išmokų dydis Lietuvos žemdirbiams nėra priimtinas, nes jos siūlomos gerokai mažesnės nei ES vidurkis, kuris siekia 266 eurus už hektarą. Privalome rūpintis, kad Lietuvos žemdirbiai nebūtų diskriminuojami, kad visoje ES būtų užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos. Tai yra vienas svarbiausių derybinių klausimų, todėl šiuo laikotarpiu privalome būti aktyvūs ir ryžtingi kovojant dėl Lietuvos kaimo ir ūkininkavimo ateities. Šiandien ypač džiaugiuosi pilietiškomis ir aktyviomis ŽŪR organizacijomis, kurios vieningai palaiko ir dalyvauja protesto akcijoje“, – sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Svarbu kovoti ir pasiekti savo tikslą – būti pilnateisiais ir lygiaverčiais ES rinkos žaidėjais. Svarbu, kad iškovotos didesnės paramos sumos būtų teisingai padalintos ir Lietuvoje. Šiandien matome, kad parama nėra paskirstoma, investicinės paramos sklaida yra gerokai per maža, todėl matome ūkių nykimą. Nuo 2004 metų Lietuva neteko daugiau nei 100 tūkst. ūkininkų. Įstojus į ES jų buvo 237 tūkst., o šiuo metu – apie 130 tūkstančių. Todėl privalome kovoti dėl ateities jau šiandien“, – kalbėjo ir ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas protesto akcijos metu susitiko su Europos komisaru Valdžiu Dombrovskiu, kuris atsakingas už eurą, socialinį dialogą ir finansinį stabilumą. A. Baravykas įteikė lietuvių, lenkų, čekų ir slovakų reikalavimus dėl nediskriminacinės BŽŪP.