Nors buvo nemažai gūžčiojančių pečiais: kam reikia atidaryti restoraną ne didmiestyje, o Anykščiuose, dainininkės nuojauta neapgavo. Vos per trejus metus šis jaukus restoranas tapo vienu iš miesto traukos centrų, į kurį atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.
„Čia važiuoja visa Lietuva. Juos traukia mūsų sukurta atmosfera, rengiami koncertai, vakarėliai, pokalbiai su visuomenėje žinomais ir gerbiamais žmonėmis ir, žinoma, svarbiausia – maistas!“ – sakė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
Virtuvės šefas Ignas Višinskas pastebėjo, kad restoranas „BasiBasi“ turi ir pastovių svečių, iš kurių virtuvės šefas išskyrė dažnai čia užsukančią žavią vyresnių anykštėnų porą: „Turime tokią porelę, kuri kartais pas mus ateina praleisti laiko. Kai ateina, vyras sėda pagroti restorano pianinu. Jiems atėjus jau žinome, kad kažką pagros. Tai labai romantiška.“
Nusprendusi atidaryti restoraną Anykščiuose, J.Arlauskaitė-Jazzu iki šiol itin dažnai girdi aplinkinių klausimą: „Kodėl ne Vilniuje?“
„Taip tiesiog sukrito kortos, – paaiškino muzikos atlikėja. – Mano vyras yra anykštėnas. Kažkada pamačiusi Anykščiuose patalpas pasakiau: „Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ Po kurio laiko sužinojome, kad tas patalpas nuomoja. Sakau: „Viskas, darom!“ Anykščiuose būname dažnai. Esame visiškai įsimylėję šį kraštą ir jo žmones, todėl visiškai nebijojome savo sprendimo.“
Moteris sakė savo sužadėtinio gimtąjį miestą pažįstanti iš esmės.
„Čia tiek įdomių vietų! Nuo vandenlenčių parko iki istorinio šilelio, nuo geriausio dviračių tako iki užslėptų vietelių skaniai pavalgyti ir išgirsti visiškai netikėtą koncertą. O kokia gamta! Bažnyčia! Festivalis „Purpurinis vakaras“! Tik atvažiuokite ir ieškokite!“ – ragino užburiančio balso savininkė J.Arlauskaitė-Jazzu.
I.Višinskas taip pat užsidegė meile Anykščiams, kuriuose, prieš pradėdamas čia savo karjerą, buvo lankęsis vos keletą kartų. „Atvažiavęs čia pamačiau šį miestą visai kitokį nei jį prisiminiau iš anksčiau. Susipažinau su gyventojais. Jie paliko labai gerą, nuoširdžių žmonių įspūdį“, – patikino pašnekovas. Virtuvės šefą sužavėjo ir Anykščių gamta.
„Gamta yra išvis šalia. Jeigu Vilniuje reikia kur nors važiuoti, kad pabūtumei gamtoje, čia iš esmės užtenka pereiti gatvę“, – pastebėjo I. Višinskas. Be jau žinomų miesto objektų: Anykščių šilelio, Puntuko, Lajų tako, virtuvės šefas spėjo atrasti ir ne mažiau įdomių vietų. Vienas jų – Dainuvos slėnis, kurio atnaujinimo projektas bus pristatytas ir tradiciniu tapusiame nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“.
Dainuvos slėnį virtuvės šefas atrado, ieškodamas įvairesnių augalų savo kuriamiems patiekalams pagardinti.
„Domiuosi valgomais miško augalais – ne tik grybais ir uogomis, bet ir visokiomis žolelėmis, tuo, ką galima rasti miške ir ankstyvą pavasarį, ir vėlyvą rudenį. Tokiu būdu, ieškodamas ko nors valgomo, esu patyrinėjęs Dainuvos slėnį.
Apskritai rekomenduočiau tiems, kurie užsuka į Anykščius, praeiti ar pravažiuoti dviračiais visą Šventosios upės pakrantę. Anykščiuose yra daug pramogų – visokie labirintų parkai šeimoms, padarytas rekreacinis takas, pastatytas sporto inventorius, įrengtas kempingas, aplink kurį viskas labai gražiai sutvarkyta.
Čia tikrai yra ką veikti. Tik aš mažai išnaudojęs vasaros pramogas, nes vasarą man – pats darbymetis, bet ir žiemą, ypač per Kalėdas, čia labai gražu. Anykščiuose yra gi net Kalėdų senelio rezidencija, traukinukai“, – vardijo I.Višinskas.
Anykščiai – sparčiai besivystanti kurortinė teritorija, siekianti tapti kurortu. Ar jie galėtų varžytis su tokiais kurortais, kaip Birštonas, Druskininkai, Neringa ar Palanga?
J.Arlauskaitė-Jazzu sakė nemananti, kad Anykščiai apskritai turėtų su kažkuo konkuruoti.
„Tai yra unikalus miestelis. Aš labai tikiuosi, kad jis savo autentiškumą ir išlaikys – ta žaluma, ramybė, kultūra ir eksliuzyvas. Anykščiai – oazė, kurioje sustoja laikas. Čia poezija tiesiog tvyro ore“, – neabejojo dainininkė.
I.Višinskas vylėsi, kad Anykščiuose ateityje įsikurs vis daugiau jaunų žmonių: „Nuo čia yra netoli Vilnius, Kaunas. Man atrodo, kad turėtų čia pradėti kurtis vis daugiau jaunų žmonių. Aš pats esu kilęs iš Šilutės ir pastebėjau, kad, nors po mokyklos visi iš ten išvažiuoja, praėjus 10 ir daugiau metų dalis žmonių į Šilutę grįžta gyventi. Manau, kad ir į Anykščius daug čia užaugusių žmonių sugrįš, nes dabar darosi patrauklu gyventi ir mažesniame mieste.“