Mezgimas Lietuvoje žinomas nuo senų senovės. Apie tai byloja archeologiniai radiniai – megztų daiktų fragmentai, kelių tūkstančių metų senumo beveik sveika moteriška kepuraitė. Mūsų protėviai baltai mezgė mediniu ir kauliniu, o vėliau – ir metaliniu vąšeliu, kauliniais ir metaliniais virbalais. Tai patvirtina ne tik lietuvių, o, latvių, prūsų, skalvių, kitų genčių ir tautų kapinynai. Buvo mezgamos juostos kojoms apvynioti, vėliau kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys.
Lietuvos bibliotekininkų draugijai šiemet paskelbus 13-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios šūkis „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“, Saugų bibliotekininkė Regina Juškienė savo skaitytojus pakvietė į susitikimą – edukacinį užsiėmimą su mezgėja ir mezgimo paslapčių žinove saugiške Birute Nedzinskiene.
Renginio dalyviams apžiūrėjus Birutės rankų darbo mezginius – raštuotas riešines ir blauzdines, spalvingas šlepetes ir kojines, edukacinė pamokėlė prasidėjo.
Mezgimas yra dvejopas: apskritasis ir plokščiasis, o raštai skirstomi į vienspalvius ir daugiaspalvius. Labiausiai paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai. Geometriniai motyvai buvo sudaromi iš tiesių ar laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių. Apstu saulučių, žvaigždučių, snaigių. Iš augalinių motyvų populiariausios lelijos, rūtos, ąžuolo lapai, tulpės, varpeliai ir dobiliukai. Mezgant virbalais, svarbu tinkamai pasirinkti virbalo dydį, pastarieji turi būti bent du kartus storesni už siūlą. Neteisingai pasirinkus virbalus mezginys bus nedailus – kietas, neelastingas ar per daug retas.
„Mezgimas – tai terapija, kai pamiršti visas niūrias mintis ir sunkumus, atsipalaiduoji, tiesiog pabūni pats su savimi. Nemėgstu bambeklių. Nelepino ir manęs gyvenimas, anksti likau be mamos, buvome auklėjami kietos tėviškos rankos, tačiau gyvenime reikia imtis veiklos, o ne bambėti. Pirmąsias mezgimo pamokas gavau būdama paaugle iš moters, kurios vaikus prižiūrėjau. Buvau mokoma nusimegzti kojines. Jas mezgiau net mėnesį“, – juokdamasi pasakojo Birutė.
Klausydamas ir stebėdamas šią garbaus amžiaus moterį negali nesižavėti jos linksmumu, šmaikštumu, energija, moteriškumu ir užsidegimu pomėgiui – mezgimui. B.Nedzinskienę galima vadinti Saugų bendruomenės deive, jos visur pilna: talkose, šventėse, bibliotekos renginiuose, kepant Užgavėnių blynus ar pyragus, puoselėjant namų jaukumą.
Birutei malonu, kai jos mezginiai kam nors suteikia džiaugsmo, o mezganti ji tikrai ne tam, kad kiti ją pagirtų ar pavydėtų. Tai užsiėmimas, neleidžiantis sirgti depresija ar nuobodžiauti. Pasak mezgėjos, kai kurios pažįstamos dejuoja, jog gyventi nuobodu ir neturinčios ką veikti. Moteris sakosi nesuprantanti tokių dejuojančių moterų.
Viso renginio metu Birutė šypsojosi ir nuoširdžiai bei atvirai dalijosi sukaupta patirtimi, supažindino su mezgimo procesu, o užbaigė pasidalinusi pačios atrastu paprastu laimės receptu: tikėk ir pasitikėk savimi, daryk tai, kas miela širdžiai.
Projektas: „Kultūros uostas: Kūryba.”