Visuomenė tampa nepakanti aplinkosaugos pažeidėjams ir gamtos niokotojams. Tą faktą geriausiai iliustruoja gausėjantys gyventojų skambučiai aplinkosaugininkams.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyrius, vadinamoji aplinkosaugininkų dispečerinė, per trečiąjį šių metų ketvirtį sulaukė net 26 procentais daugiau pranešimų nei per tą patį laikotarpį pernai – iš viso 3459.
Šilutiškiai nuo respublikinių tendencijų neatsilieka, irgi vis dažniau informuoja apie pastebėtus brakonieriavimo, gamtos teršimo, neteisėto atliekų deginimo ir panašius atvejus.
Geriausia skambinti 112
Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad didžiausiu aktyvumu imformuojant aplinkosaugininkus apie negeroves išsiskiria didžiųjų miestų gyventojai. Štai vilniečiai per metų ketvirtį paskambino 925 kartus, kauniečiai – 499, klaipėdiečiai – 442.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pasakoja, kad geriausia pranešti apie įtarimus Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112. Tuomet centro specialistai sprendžia, kam tikslingiausia adresuoti informaciją. Taip pat sprendžiama, ar būtina perduoti ją nedelsiant, ar nebus per vėlu, jei bus laukiama, tarkime, iki ryto.
Klaipėdos RAAD pagal grafikus budi sudarytos pasirengusių pareigūnų komandos, kurios, esant reikalui, gali bet kuriuo paros metu išvykti įvykio vieton.
Tiesa, informuoti apie pastebėtas negeroves nutarę gyventojai ne visada renka BPC arba VAAT telefonus. Pasak A.Kairio, nereti atvejai, kai informuojamas tiesiogiai Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas ar net skambinama tiesiai atsakingiems pareigūnams, inspektoriams – jų telefonai paskelbti internete.
Dauguma pranešimų pasitvirtina
Pasak A.Kairio, pasitvirtina dauguma gaunamų pranešimų. Štai pernai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas per BPC iš Šilutės rajono gyventojų sulaukė 55 pranešimų apie vienokius ar kitokius pažeidimus. 41 iš jų pasitvirtino, 14 – ne.
Tiesa, pranešimai apie keliuose su automobiliais susidūrusius gyvūnus čia neįskaičiuoti. A.Kairys spėja, kad tokių būtų dar keliasdešimt.
7 informatoriai papasakojo apie medžioklės taisyklių pažeidimus, dar tiek pat – apie aplinkos taršos atvejus.
Šiemet iki spalio mėnesio jau sulaukta 42 pranešimų: 32 pranešėjai informavo apie žvejybos, 4 – apie medžioklės taisyklių pažeidimus, 6 – apie taršos atvejus. 33 pranešimai pasitvirtino, 9 – ne.
Šilutiškiai nepakantūs žvejams brakonieriams
Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų vadovas pastebėjo, kad vienas išskirtinių Šilutės rajono bruožų yra būtent gamtos tarša.
Mūsų rajone neretai fiksuojami atvejai, kai netinkamu laiku pradedama skystu mėšlu tręšti laukus. Tokio tręšimo laikas kasmet nustatomas atsižvelgiant į gamtos pokyčius. Šiemet tai daryti draudžiama nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos. Augalai tuo metu dar nevegetuoja, žemė yra įšalusi, todėl į ją neprasiskverbusios trašos nesunkiai užteršia požeminio vandens telkinius.
Pasak A.Kairio, pagal aplinkosaugininkams pateikiamos informacijos kiekį Šilutės regionas nuo bendro šalies vidurkio neatsilieka. Skirtumas tik tas, kad vandenų krašte gyvenantys pamariškiai dažniau informuoja apie žvejybos taisyklių pažeidimus, o, pavyzdžiui, miškingoje teritorijoje gyvenantys šiauliečiai – apie medžiotojų savivalę.
Klaipėdiečiai, pasak direktoriaus, dažnai informuoja apie šiukšlinimo, teršimo nuotekomis ir atliekų deginimo atvejus, palangiškiai yra neabejingi neteisėtam želdinių kirtimui.
Atliekų negalima deginti
Aplinkosaugininkai nuolat primena, kad lapus ir šakas deginti galima tik kaimo vietovėse, o mieste ir miesto tipo gyvenvietėse tai daryti draudžiama ištisus metus. Žolę galima deginti tik sugrėbtą ir tik laikantis visų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Tiesa, tokių pažeidimų pastaraisiais metais mažėja. Gali būti, jog prie to prisidėjo nuolat platinama informacija, didelės baudos.
Be to, A.Kairio pastebėjimu, mūsų krašto žmonės, palyginti su kitais šalies regionais, ūkininkauja išties intensyviai, tinkamai prižiūri laukus, todėl jiems gal ir nebelieka ką deginti.
Be to, vis daugiau kraštiečių įvertina ir kompostavimo naudą.
Verta priminti, kad nei lauke, nei krosnyse negalima deginti jokių senų namų apyvokos daiktų, drabužių ar avalynės, nes tokie daiktai turi labai daug kenksmingų medžiagų, kurios sklinda aplinkoje ir nuodija mus visus.
„Atliekos turi būti ir tvarkomos kaip atliekos“, – sako A.Kairys.
Patys gamtosaugininkai reidų metu pastebėjo dar vieną mūsų – Šilutės krašto bėdą: ne vietoje – ant žolės – pastatomus automobilius.
Dėkoja visiems neabejingiems
LR Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad pagal statistiką, didžiąją pranešimų aplinkosaugininkams dalį sudaro informacija apie laukinius gyvūnus – sužeistus, užmuštus per autoįvykį ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves ir po jas besiblaškančius. Dažniausiai į tokias nelaimes pakliūva stirnos.
Gana daug pranešimų gaunama apie paukščius, likusius žiemoti mūsų šalyje. Tai, anot aplinkosaugininkų, jų besaikio šėrimo kitu metų laiku padarinys, kai žmonės susikuria pramogą, bet sutrikdo įprastą laukinių paukščių gyvenimo ritmą, atpratina juos natūraliai maitintis.
Antroje vietoje pagal skambučių skaičių – pranešimai apie brakonierius.
Dažnai gyventojai skambina ir dėl galimos oro taršos kūrenimo sezono metu. Dažniausiai skundžiamasi, kad kaimynai degina atliekas ar kitas draudžiamas medžiagas.
„Patikrinus neretai paaiškėja, kad tie skundai nepagrįsti. Dažniausiai nustatomi pažeidimai garažų bendrijose, automobilių servisuose arba kai gyventojai kūrena krosnis baldų atliekomis“, – teigiama LR Aplinkos ministerijos pranešime.
Aplinkosaugininkai dėkoja tiems gyventojams, kurie neabejingi gamtos niokojimui ir aplinkos taršai, ir kviečia visus nedelsiant pranešti apie pastebėtus pažeidimus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai VAAT tel. (8 5) 273 2995.