Rajono vadovai, savo metinių ataskaitų pristatymą pradėję Rusnės seniūnijoje, prisiklausė įvairių rusniškių nuoskaudų: trūksta jaunimo užimtumo, potvynio metu nebudi policijos, greitosios pagalbos ekipažai, nevežamos šiukšlės, vasarą klesti kontrabandininkai.
Didžiausias rusniškių pageidavimas – reikia estakados, kuri, jų manymu, išspręstų daugelį susikaupusių socialinių ir ekonominių problemų.
Tvarko šiukšlynus ir griuvėsius
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, jau daugiau nei metus einanti šias pareigas, skaidrėmis iliustravo savo nuveiktus darbus. Visuose Rusnės salos kaimuose – Vorusnėje, Uostadvaryje, Šyškrantėje, Pakalnėje ir miestelio centre – surinkta kalnai šiukšlių, panaikinta apie 10 apleistų griuvėsių. Pasak seniūnės, pašiūrės su įgriuvusiais stogais dažniausiai buvo statytos be jokių leidimų ar projektų, priklausė vyresnio amžiaus žmonėms, kurie patys tokių griuvenų sutvarkyti nebepajėgė. Todėl sutiko, kai seniūnija padės išspręsti problemą.
Salos švarinimo darbus seniūnija organizuoja su Darbo biržos siųstais žmonėmis (pernai tokių buvo 10) ir už socialines pašalpas dirbančiais žmonėmis (jų buvo apie 150).
Pasak seniūnės, nemažu galvos skausmu išlieka „Rusnės perlu“ vadinamas statinys miestelio centre, Neringos ir K.Donelaičio gatvių sankryžoje. Susitvarkyti nuolat raginami pastato savininkai jau nebeatsiliepia į seniūnės skambučius.
Statybos inžinieriaus išsilavinimą turintis verslininkas Silvas Kaulius sakė, kad šis pastatas iš esmės blogai suprojektuotas. Net ir baigtas statyti, jis kels problemų tiek pėstiesiems, tiek važiuotiems. Jo nuomone, vertėtų pasidomėti atsakingų institucijų vadovų, kurie derina tokius projektus, kompetencija.
Susirinkime buvo žmonių, kurie ragino seniūnę D.Drobnienę, rajono merę Daivą Žebelienę ir Savivaldybės administracijos direktorių Raimundą Ambrozaitį imtis priemonių, kad Rusnės miestelio centrą darkantis pastatas būtų nugriautas. Jeigu Neringoje pradėta griauti tokius pastatus, kodėl ir Rusnėje nepasielgus taip pat?
Prekybą žuvimi turės legalizuoti
Policijos inspektorius Audrius Lukošius sakė, kad Rusnėje pernai užregistruotos 64 nusikalstamos veikos. Pusę jų įvykdė telefoniniai ir internetinės bankininkystės sukčiai. Ši grupuotė jau išaiškinta. Be šių nusikaltimų, buvo 20 viešosios tvarkos pažeidimų bei 15 smulkaus 
chuliganizmo atvejų.
A.Lukošius pritarė seniūnei, kad Rusnėje nemažėja palaidų šunų problema. Jam yra tekę bendrauti su tokių šunų šeimininkais, vienas jų jau nubaustas 500 litų bauda. Tokių priemonių imtasi, kai po daugelio įspėjimų šuns šeimininkas vis tiek nesilaikė tvarkos, o jo augintinis galiausiai apkandžiojo žmogų.
Apylinkės inspektorius priminė dar vieną problemą – nelegalią rūkytos žuvies gamybą ir prekybą. Rūkytos žuvies gamintojai ir prekeiviai yra tokie pat verslininkai, kaip ir kiti, todėl privalo paisyti įstatymų.
Jis gyrė seniūnę, kad ji jau buvo sukvietusi šio verslo atstovus ir informavo, kaip turi būti įrengtos žuvies perdirbimo patalpos, kaip įregistruoti tokios veiklos įmonę ir mokėti mokesčius. Tačiau, pasak A.Lukošiaus, seniūnės pastangos buvo bergždžios, nes niekas šioje srityje nepasikeitė.
D.Drobnienė ragino inspektorių dar nesiimti drastiškų priemonių ir dar duoti laiko prekiautojams žuvimi įteisinti verslą.
Kontrabandininkams – skylė pasienyje
Dalį rusniškių piktina suaktyvėjęs kontrabandininkų verslas. Žmonės išsitarė, kad tokia nelegalia veikla užsiima ir rusniškiai, kurie turi „stogus“ pasienio apsaugos vadovybėje.
Kalbas apie klestintį kontrabandininkų verslą patvirtino ir susirinkime dalyvavęs Seimo narys, Vorusnės kaime gyvenantis Remigijus Žemaitaitis. Jis sakė, kad vasaros naktimis dažnai girdi tokį judėjimą, kad pasijunta tarsi gyventų šalia autostrados, o ne prie siauro upelio. Jis priekaištavo, kad policija neskuba operatyviai reaguoti į pranešimus apie nelegalią veiklą.
R.Žemaitaitis buvo pranešęs apie asmenį, kuris galimai gabeno nelegalų krovinį, ir porą mėnesių laukė, kad kas nors iš teisėsaugininkų pakviestų į apklausą, užfiksuotų parlamentaro įtarimus.
Pasak Seimo nario, visas Pagėgių krašto pasienis akylai stebimas pasieniečių,o Rusnėje palikta skylė kontrabandininkų veiklai: apie 200 metrų vienos Rusnės krantinės „nemato“ pasienio stebėjimo aparatūra. R.Žemaitaitis stengiasi, kad ši skylė būtų užlopyta, tačiau atsakingi pareigūnai dar nieko konkretaus nenuveikė.
R.Žemaitaitis gauna ir prašymų, jog Rusnėje potvynio metu būtų policijos ir greitosios pagalbos budintys ekipažai.
Estakada išspręstų daug problemų
Rajono vadovai kalbėjo, kad tokie pasiūlymai bus pateikti Ekstremalių situacijų valdymo komisijai. Pasak R.Ambrozaičio, ugniagesių problema jau išspręsta – potvynio metu Rusnėje nuolat budi viena komanda.
Rusniškis S.Kaulius, apibendrindamas rusniškių išsakytas problemas, kalbėjo, kad didžiausias salos gyventojų lūkestis yra estakada. Jo nuomone, daugelis problemų atkristų savaime, jei būtų normalus susisiekimas: Rusnėje nebemažėtų gyventojų, pagerėtų verslo sąlygos.
Rajono vadovų nuomonė dėl estakados sutampa su rusniškių nuomone. Pasak merės D.Žebelienės, jau daug padaryta, kad estakados statybos reikalai pajudėtų iš daugelio metų sąstingio.