Apie iššūkius ir inkliuzinį ugdymą diskutavo rajono mokytojai

mokytoju konferencioja saleĮ metodinę praktinę konferenciją „Inkliuzinis ugdymas – iššūkis mokyklai“, kuri buvo surengta Žibų pradinėje mokykloje, rinkosi rajono mokytojai.

Sveikindama konferencijos dalyvius, Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (Šilutės ŠPT) direktorė Judita Blinkevičienė sakė, kad specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose – itin aktuali tema.

Šiuo tikslu rajono mokytojai, inicijuojant Šilutės ŠPT  psichologinės pagalbos specialistams ir Švietimo skyriui, ir buvo pakviesti į konferenciją pasidalinti pasiekimais, rūpesčiais, kaip toli nueita ir kiek dar trūksta iki siekiamybės.

Inkliuzinio ugdymo aktualijos

Švietimo bendruomenėje jau kelintus metus kalbama apie inkliuzinį ugdymą, inkliuzinį darželį, inkliuzinę mokyklą. Nors Švietimo įstatyme ši sąvoka nėra apibrėžta, akivaizdu, kad Lietuva kartu su visu demokratišku pasauliu suka inkliuzinės mokyklos link – mokyklos, kurioje yra gera visiems.

Pranešimą „Ar Lietuvos pedagogai pasirengę inkliuzinio ugdymo iššūkiams?“ skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Teresa Aidukienė. Pasak viešnios, mokyklos turi didžiulį uždavinį – surasti tą padidinamąjį stiklą, kuriuo reikia žiūrėti į kiekvieną problemą ir atrasti būdus, kaip ją išspręsti. Štai toks ir yra inkliuzinis ugdymas.

„Inkliuzinis ugdymas – tai procesas, užtikrinantis kokybišką ugdymą visiems dalyviams, kai atsižvelgiama į kiekvieno mokinio, jo tėvų lūkesčius, ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes, užkertantis kelią iškristi iš švietimo sistemos„, – sakė T.Aidukienė.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra sudėtingas procesas. Todėl tam, kad pavyktų pasiekti geriausių rezultatų, galimas ir kitoks mokymo organizavimo būdas – inkliuzinis. Mokykla, įgyvendinanti inkliuzinį ugdymą, turėtų keisti požiūrį tiek į bendrojo ugdymo tikslus, tiek į specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą.

Besikeičianti mokykla turėtų puoselėti tarpusavio paramos atmosferą, mokyklos administracijos, mokytojų, kitų darbuotojų bei mokinių santykius, vadovautis bendrai priimtomis vertybėmis, lojalumo, lankstumo, atsakomybės ir bendradarbiavimo principais.

Siekiamybės rajone

Pranešimą „Inkliuzinis ugdymas – tai siekiamybė“ skaitė Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vida Nemanienė.

Pasak pranešėjos, specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo įstaigose jau tapo ne tik faktu, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. Inkliuzinėje mokykloje turi būti gera visiems, nes čia tenkinami visų ugdymosi dalyvių poreikiai: ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir mokytojo, kuriam reikia pagalbos, ir itin gabių vaikų bei jų tėvų.
Pasak V.Nemanienės, rajone mažėjant bendram mokinių skaičiui, specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų skaičius mažėja lėčiau. Štai 2013-2014 m. rajone iš viso buvo 5 829 mokiniai, iš jų SUP turinčiųjų – 488 (8,4 proc.), o 2014-2015 m. m. rajone iš viso yra 5551 mokinys, iš jų SUP turi 448 vaikai (8 proc.)

Ugdymo kokybės ir veiksmingumo užtikrinimui rajone nuo 2005 m. buvo steigiami logopediniai kabinetai, mokytojo padėjėjų, socialinių pedagogų ir psichologų, specialiųjų pedagogų etatai. 2008 m. įkurta Švietimo pagalbos tarnyba, 2010-2011 m. m. prijungtos specialiosios mokyklos.

Pasak V.Nemanienės, kiekviena mokykla ir darželis turėtų siekti devizo „Mokykla visiems“. Mokykloje turi būti gerbiamas, pripažįstamas kitoniškumas, kur sudaromos sąlygos visiems tenkinti individualius poreikius ir atsiskleisti.

Mokytojai diskutavo grupėse

Antroje konferencijos dalyje dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes, kuriose, vadovaujant koordinatorėms – Šilutės ŠPT direktorės pavaduotojai Janinai Toleikienei, psichologei Genovaitei Voitenko, spec. pedagogei Dainai Jucikaitei ir socialinei pedagogei, psichologei Ilonai Norgėlienei – aptarė inkliuzinio ugdymo organizavimą mokykloje, pamokoje, diskutavo apie kompleksinę pagalbą ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus ir kaip inkliuzinį ugdymą, kaip sėkmės garantą, padėtų įgyvendinti šeimos bei mokyklos bendradarbiavimas.

Grupėje „Inkliuzinio ugdymo organizavimas mokykloje“ skaitydama pranešimą „Skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimas“ Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Tamašauskienė sakė, jog svarbu keisti nuostatas į „kitokį mokinį“ ir norėti bendrauti bei bendradarbiauti su kolegomis, specialistais, tėvais, sprendžiant mokinių ugdymo, emocines ir elgesio problemas, konfliktines situacijas, iškylančias ugdymo procese. Lygiai taip pat svarbu ne apie vaiką kalbėti, o kalbėtis su juo, akcentuoti vaiko stipriąsias puses, sudaryti sąlygas patirti sėkmę.

Pasak V.Tamašauskienės, pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria mokytojai, tai – pamokos laikas, kuris trunka tik 45 min., didelis mokinių skaičius klasėse. Taip pat daugėja mokinių, kuriems reikalinga didesnė pagalba, daugėja turinčiųjų elgesio problemų, nepakankama tėvų pagalba bei ribotos lėšos pažintinei veiklai.

„Tačiau šiuolaikinė mokykla atvira įvairių gebėjimų mokiniams. Neįmanoma visus mokyti visko ir vienodai. Svarbu pažinti mokinių individualius gebėjimus ir atsižvelgti į tai organizuojant ugdymą“, – sakė pavaduotoja.

Iššūkis ir pagalba mokytojams

Šiandien, kalbant apie mokytojo darbą, svarbu paminėti, kas telpa ant jo pečių. Dalykų mokytojai rengia ilgalaikius planus, programas, individualias užduotis pagal mokinių gebėjimus, poreikį, laiko galimybes. Klasės vadovai, planuodami veiklą, numato prevencinių programų integravimą, darbą su tėvais, mokinių savianalizės anketų aptarimus, bendradarbiavimą su dalykų mokytojais.

Be tiesioginio darbo mokytojai turi įvairių įsipareigojimų komisijose, metodiniuose būreliuose, organizuoja ar dalyvauja renginiuose ir taip toliau.

Konferencijos organizatorė, Šilutės ŠPT direktorės pavaduotoja J.Toleikienė sakė, kad pagrindinis tikslas buvo aptarti rajono ugdymo įstaigų aktualijas ir perspektyvas, taikant inkliuzinį ugdymą. To siekta dalijantis ugdymo įstaigų gerąja patirtimi, probleminių situacijų sprendimais, ugdant SUP turinčius vaikus.

Konferencijoje, kurioje buvo daugiau nei 90 dalyvių, aptartos ugdymo turinio pritaikymo galimybės, atsižvelgiant į vaikų poreikius, gebėjimus, ugdymo stilių bei šeimos lūkesčius. Taip pat apibendrintas rajono ugdymo įstaigų pasirengimas taikyti inkliuzinį ugdymą ir mažinti SUP vaikų socialinę atskirtį.

Tokia konferencija rajone surengta pirmą kartą. Anot J.Toleikienės, ateityje planuojama surengti ir respublikinę konferenciją, kurios vienas uždavinių – formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į psichologinių problemų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius asmenis, toliau vykdyti švietėjišką veiklą, bendradarbiaujant su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, kitų savivaldybių pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis bei ugdymo įstaigomis.