Apie Katyčių akmenis ir Švėkšnos pėsčiųjų perėjas

sveksnos gatve_perejaJau rašėme apie Eismo saugumo komisijos posėdį, kuriame savo pasiūlymus įvairiais eismo saugumo keliuose ir gatvėse klausimais buvo paprašyti išsakyti visų seniūnijų seniūnai.

Šįkart apie tai, kokius pasiūlymus teikė ir ko pageidavo Katyčių ir Švėkšnos seniūnai.

Katyčių akmenys „vartysis“ ir toliau

Pokyčių savo miestelyje norėtų ir Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis. Jis pasakojo, jog reikėtų iki 40 km per val. mažinti leistiną maksimalų greitį važiuojant per šio miestelio aikštę. Katyčių centras išklotas akmenų danga, o šie, seniūno žodžiais tariant, tiesiog ant smėlio pakloti buvo dar tais laikais, kai į turgų žmonės arklių traukiamais vežimais suvažiuodavo. Todėl tie akmenys „ne tik dunda, bet ir vartosi“, kai per aikštę dideliu greičiu važiuoja pienovežiai ir kitos sunkiasvorės.
Tokiam prašymui komisijos nariai nepritarė, nes kai kurių nuomone, toks mažinimas būtų tik formalus, mat per akmenimis grįstą aikštę iš viso vargu ar kas važiuoja dideliu greičiu. Pasiūlyta dar stebėti situaciją.

J.Lukošaitis sako jau seniai prašinėjantis ir įrengti Katyčiuose autobusų stotelę, mat šios gyvenvietės žmonės iki šiol tokios neturi. „Yra vieta ir lenta su autobusų grafiku, o laukti žmonėms tenka visų vėjų pagairėje. Kelininkai ją pastatyti turėjo jau prieš 100 metų“, –  dėstė seniūnas.

Jis išsiaiškino tik tiek, kad dabar turės dėl tos stotelės dar ir savivaldybės slenksčius pamindyti. „Mindysiu“, – patikino seniūnas.

Švėkšna vis dar nesulaukia perėjų

Jau nebe pirmus metus Eismo saugumo komisija nagrinėja Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio prašymus leisti pažymėti miestelio centre, sankryžoje prie bažnyčios pėsčiųjų perėjas. Šioje vietoje ypač gausu žmonių būna turgaus dienomis, ir daugelis jų automobilius stato aikštėje prie sinagogos. Iš čia į bažnyčią ar parduotuves norintys patekti pėstieji priversti kirsti judrią trijų krypčių sankryžą, kurioje eismas yra tikrai intensyvus.

Seniūnija prašo leisti įrengti pėsčiųjų perėjas įvažiavimuose į aikštę iš Veiviržėnų ir Kvėdarnos miestelių pusės.
Klaipėdos regiono kelių komisija šią situaciją jau nagrinėjo pernai, ir nurodė, jog pėsčiųjų perėjų negalima įrengti ten, kur gatvių pakraščiuose nėra šaligatvių. Todėl seniūnijai nurodyta pirma įsirengti šioje vietoje šaligatvius.
„Saugiai pereiti šitos sankryžos yra neįmnaoma. Akivaizdu, kad reikalas pajudės gal tik tada, kai čia įvyks kokia skaudi nelaimė“, – sako A.Šeputis.

Seniūnas sako, jog šioje vietoje jau yra suprojektuota žiedinė sankryža, ir projektas parengtas dar 2009-aisiais. Tačiau kada ji bus įrengta, A.Šepučio žodžiais tariant, „vienas Dievas težino“. Dabar jau nutekėjo tiek laiko, kad pasikeitė ir reikalavimai tokioms sankryžoms, tad projektą jau reikia koreguoti.

Šį kartą reikalas ir vėl paliktas spręsti projektuotojams.

Lengviau atsikvėpti gali ir tie, kam tenka važinėti pro Inkaklius į Švėkšną. Šiame kaime stovintis „inkilas“(stacionarus greičio matuoklis), kai kurių seniūnų tądien dar ir „špokyne“ pavadintas, vairuotojų ir Eismo saugumo komisijos narių nuomone, čia visai nereikalingas. Bet dabar bent jau sutarta, kad nuo greičio matuoklio link Švėkšnos leistinas greitis bus 70 km per val.   
Pėsčiųjų perėjų pasigendama ir Žemaičių Naumiestyje. Seniūnas Virginijus Stasiulis mano, jog perėjas reikėtų įrengti Klaipėdos g. ties 28 namu ir Sodų gatvės pradžioje. Abiem pasiūlymams pritarta.