Vasarai sparčiai judant link pabaigos, apie artėjantį rudenį vis dažniau primena besibūriuojantys gandrai.
Nuo seniausių laikų žmonės žiemoti išskrendančius gandrus išlydėdavo Šv.Baltramiejaus dieną, kurią šiandien minime – rugpjūčio 24-ąją.
Iš ornitologo Vytauto Jucio kiemo keturi jaunikliai ir du suaugę gandrai išskrido jau prieš kelias savaites. Tačiau nacionaliniais lietuvių paukščiais vadinami gandrai lizduose ar pievose šmėžuos iki pat rugsėjo pradžios – kol pajus, kad dienos išties trumpėja.
Turime daugiausiai gandrų
Į Šilutės kraštą užsukę keliautojai stebisi, kiek daug gandrų čia maklinėja po pievas. Štai, pavyzdžiui, Rusnės saloje, pasak Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direktoriaus Ramūno Lydžio, gandralizdžiai puikuojasi kone prie kiekvienos sodybos. Kol kas dar niekas nepaneigė fakto, kad Vakarų Lietuvoje, ypač Šilutės ir Šilalės rajonuose, gandrų tankis yra pats didžiausias visoje Lietuvoje. Nors Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto įgyvendintas lizdų skaičiavimo projektas parodė, kad nemažai gandralizdžių šie paukščiai yra susisukę ir Alytaus, Vilkaviškio bei Rokiškio rajonuose.
Daug mažiau Lietuvoje yra į Raudonąją knygą įrašytų juodųjų gandrų. Paskutinį kartą vieną jų R.Lydis matė praėjusiais metais ties Paleičiais. „Jie pastebimi retai, nes gyvena toliau nuo žmogaus – miškų sengirėse. Būtina sąlyga jų egzistavimui yra stambūs medžiai, kuriuose peri vaikus“, – pasakojo NDRP direktorius.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių tyrimų laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Dagys apie juodąjį gandrą papasakojo gana linksmą istoriją. Jau ketverius metus Ekologijos instituto darbuotojai stebi vieno jų neįprastą elgesį.
„Netoli Vilniaus gyvena juodasis gandras, kurio asmenybė, matyt, šiek tiek sutrikusi. Jis ne tik maitinasi drauge su baltaisiais gandrais, bet su jais kiekvieną pavasarį kovoja dėl to paties lizdo, nors juodajam gandrui visai nebūdinga įsikurti gyvenvietėje.
Kai baltieji gandrai jam nusileidžia ir dėl lizdo nebekovoja, po kurio laiko lizdas pasidaro nebeįdomus ir juodajam gandrui“, – pasakojo M.Dagys.
Plėšrūniška prigimtis
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse dėl itin aktyvios veiklos žemės ūkyje gandrai jau yra beveik išnykę. Švedijoje peri ne daugiau kaip trys poros gandrų. Todėl tarptautiniame dokumente, reglamentuojančiame paukščių apsaugą, – Europos Sąjungos paukščių direktyvoje, šie paukščiai įrašyti prie itin saugomų rūšių.
Lietuvoje, pasak M.Dagio, gandrai taip pat saugomi, tačiau dėl didelės populiacijos čia nėra kuriamos specialios apsaugos teritorijos.
„Daugiausiai gandrų turi Lenkija, bet perinčių gandrų tankiu pirmaujame mes – Lietuva“, – sakė M.Dagys.
Didelių eibių, pasak R.Lydžio, gandrai nepridaro, tačiau niekam ne paslaptis, kad jų maisto racionas itin platus, tad ilgakojų skrandin keliauja ne tik varlės, bet ir kai kurių paukščių jaunikliai, gyvatės, žuvys, maži kiškučiai.
„Žmonėms visa gyvūnija, išskyrus plėšrūnus, yra artima „dūšiai“. Baltieji gandrai irgi iš esmės plėšrūnai, tačiau nuo seniausių laikų į juos žiūrima pagarbiai, gandras vadinamas nacionaliniu paukščiu“, – sakė NDRP direktorius R.Lydis.
Globoja ir saugo
Mokslų daktaras M.Dagys pasakojo, kad visi Lietuvos gandralizdžiai buvo suskaičiuoti 2009-2010 m. įgyvendinant projektą „Baltųjų gandrų apsauga Lietuvoje“, kuris tebesitęsia ir šiandien. Po kurio laiko Ekologijos institutas galės pateikti duomenis ir išvadas, kodėl viename ar kitame regione gandrų populiacija yra didesnė ar mažesnė.
Projekto metu pradėta bendradarbiauti su elektrikais. Jau nebe pirmus metus jie kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, išlydėję ir laukdami sugrįžtant gandrų, šiems paukščiams kuria saugius namus. Pavojingiausiose vietose virš elektros stulpų yra iškeliami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau suka savo lizdus. Tokios lizdavietės saugios ne tik aplinkiniams, bet ir patiems paukščiams. Juk pasitaikydavo atvejų, kai gandralizdžiai, sukrauti tiesiai ant stulpų, paliesdavo laidus ir nuo elektros iškrovos suliepsnodavo. Žūdavo patys gandrai, sutrikdavo elektros tiekimas.
Sukti lizdus ant elektros laidų gandrai pamėgo pradėjus nykti natūralioms perimvietėms medžiuose. Anksčiau kaimo žmonės prižiūrėdavo medžiuose sukrautus gandralizdžius, neleisdavo jiems apaugti. Dabar tokia tradicija baigia išnykti.
Alternatyva lizdams medžiuose – perimvietės ant namų stogų. Tačiau ir čia susiduriama su problema: nuo lizdų svorio ir drėgmės ima irti stogo danga. Todėl prieš kurį laiką gyventojams į pagalbą skubėjo ir ornitologai. Jie ant stogų įrenginėjo aukščiau nuo dangos pakeltas medines platformas.
Ne visi lizdai baigiantis vasarai ištuštėja. Pasak ornitologo V.Jusio, žiemoti lieka išskridimo instinktą dėl žmonių globos praradę arba nesveikuojantys gandrai. Didžiausia problema ir yra, kad gandrai prisiriša prie žmonių, tampa nuo jų priklausomi.
„Svarbu, kad žiemą jiems netrūktų maisto, nes iki 15 laipsnių šalčio gandrai dar gali žiemoti lauke. Jei būna šalčiau, prijaukintą gandrą reikėtų įnešti į patalpas“, – mokė ornitologas V.Jusys.