Antradienį Lietuvoje nuskambėjo žinia apie incidentą Šilutės senojo turgaus aikštėje. Pasak liudininkų, kažkoks vyriškis į miesto centrą atvežė gulbės jauniklį ir jį tiesiog išmetė į gatvę, o šalia nebuvo jokių neužšalusių telkinių, kur paukštis galėtų susirasti maisto. Jį gelbėti buvo iškviestos tarnybos, tačiau paukštis nelaukė kol jo atvažiuos – pakilo ir nuskrido…
Gyvosios gamtos specialistai ir ornitologai ramina, kad gulbiukas buvo sveikas, tad rūpintis tuo, ar jis susiras maisto nereikėtų, nes Šilutės rajone yra daug neužšalusių vandens telkinių. Anot jų, daugiau bėdos pridaro patys žmonės, šerdami paukščius ir taip juos pratindami neieškoti maisto patiems.
Gyvūnus gelbėjančios organizacijos praėjusią savaitę buvo sukilusios ir dėl Kukorų miškuose klaidžiojančios sulaukėjusios ožkos. „Šilutės naujienų” žiniomis, į Saugų seniūniją buvo atvykusi specialistė iš Vilniaus, kuri įvertino gyvūno būklę ir pateikė rekomendacijas kaip toliau su ja elgtis.
Paukštis žmonių nebijojo
Antradienio TV3 žiniose liudininkė pasakojo, jog per langus matė, kaip prie Senojo turgaus aikštės atvažiavo žmogus ir paėmęs gulbę už sparnų išmetė kaip maišą. Dėl gulbės išsigandusi moteris iškart paskambino specialiosioms tarnyboms, tačiau paukštis netrukus išskrido, bekalbant su pagalbos centro darbuotoju.
Tačiau gulbė čia atskrido ir kitą dieną, antradienį, ir sau ramiai vaikštinėjo snieguotoje aikštėje. Jauniklis visai nebijojo jį fotografuojančių ir filmuojančių smalsuolių – niekur nėjo ir neskrido. Matyt jis laukė, kol jį kas nors pašers, o nesulaukęs, išskrido ir vėl…
Antradienį stebėti gulbės buvo atvažiavę ir aplinkosaugininkai. Jie paukštį apžiūrėjo ir įvertino, kad jis yra sveikas. Apie gulbę buvo pranešta gyvūnų globėjų organizacijai, tačiau jų atstovams važiuojant iš Klaipėdos, gulbė netikėtai ir vėl pamojavo sparnais.
Pasirodo antradienį gulbiukas nuskrido į Pramonės gatvę. Apie šalia važiuojamosios kelios dalies vaikštinėjantį paukštį asociacijai „Gyvūnų užuovėja” pranešė neabejingi šilutiškiai. Gelbėtojai, kartu su šalia esančio serviso darbuotojais gulbiuką sugavo ir nuvežė į vandens telkinį, kuris neužšalęs ir kur renkasi kiti paukščiai.
„Mums labai sėkmingai pavyko. Gulbė sveikut sveikutėlė, vos paleidus ji grakščiai demonstravo mums savo sparnų grožį ir plaukimo sugebėjimus”, – savo feisbuke rašė asociacija.
Gulbių šerti nereikėtų
Komentuodamas šią situaciją Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis sakė, kad daugiausiai žalos padaro patys žmonės, besikišantys į laukinę gamtą. Paukščiai pripranta būti lesinami ir nebeieško maisto patys.
Anot S.Sudeikio, Senojo turgaus aikštėje vaikščiojęs gulbiukas buvo sveikas, normalus paukštis ir tokių nemažai, o nerimauti dėl jo nėra reikalo. Šilutės rajone yra nemažai atvirų vandens telkinių, kur gulbės gali plaukioti, ieškotis maisto.
„Žmonės neturėtų kištis gulbes šerdami. Paukščiai ir gyvūnai turi išgyventi natūralioje gamtoje. Žmonių pagalba kartais sukelia daugiau problemų”, – sakė jis.
Apie tai, kad gulbėms yra neužšalusių vandens telkinių ir nereikėtų jų maitinti, sakė ir Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas. Anot jo, tikriausiai ir tas gulbiukas buvo pripratęs būti maitinimas ir Senojo turagaus aikštėje laukė, kol kas nors jam atneš maisto. Tačiau nesulaukęs išskrido.
Sugrįžo pirmasis vieversys
Šeštadienį, kovo 10-ąją, minėsime 40-ties paukščių dieną. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Tokį pavadinimą ši diena pelnė todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.
Anot V.Eigirdo, šiuo metu didelio paukščių antplūdžio ornitologai dar nestebi.
„Žiema suvėlavo, todėl sunku suprasti ar paukščiai tiesiog neišskrido ar jau parskrido”, – sakė jis. Praėjusią savaitę užėję šalčiai mažesniuosius paukščius galbūt išstūmė, o stambesnieji nusprendė pasilikti ir išlaukti šalčius.
Šiuo metu galima pamatyti gulbių giesmininkių, o vidurio Lietuvoje buvo pastebėta pilkoji gervė. Kovo 6 dieną ornitologai pirmą kartą šiais metais užfiksavo vieversį. Anot jų, tai vėlyvas stebėjimas ir neaišku ką sparnuotis čia veiks, nes dar šalta.
Pirmą kartą šiais metais ornitologai jau sužiedavo paprastąjį kranklį ar eglinį kryžiasnapį. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, pastaruoju metu dažniausiai į tinklus įkliūna alksninukai, paprastieji strazdai ir čimčiakai. Iš viso vasario mėnesį Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduotas 541 paukštis, priklausantis 18-ai rūšių.
Ventės rago ornitologinėje stotyje žiemoti buvo likusi varnėnų porelė. Pirmąją pavasario dieną šie paukšteliai ornitologus nudžiugino, užtraukdami savo giesmę.
Ožka susibičiuliavo su stirnomis
Prieš savaitę rašėme apie Saugų seniūnijos Kukorų miške nuo rugsėjo gyvenančią ožką. Gavusios žinių apie sulaukėjusį gyvūną, juo susirūpino šalies gyvūnų gelbėtojų organizacijos. Specialistai įvertino, kad ožka gerai jaučiasi tiek laisvėje, tiek gamtoje. Be to, ji susibičiuliavo su tame pačiame miškelyje gyvenančiomis stirnomis. Lietuvos istorijoje tai pirmas kartas, kai skirtingų rūšių gyvūnai gyvena ir miega kartu.
Ožką stebėjo iš Vilniaus atvykusi specialistė Viktorija Naujokaitė, atstovaujanti organizaciją „Trys paršeliai”. Ji pateikė rekomendacijas Saugų seniūnijai kaip su ja elgtis. Įvertinusi ožkos fizinę būklę ir Amerikos organizacijų, gelbėjančių ožkas ir kitus fermų gyvūnus, patarimus V.Naujokaitė rekomendavo palaipsniui pratinti ožką prie žmonių ir vėliau ją pagauti.
„Kadangi ožka atrodo gerai įmitusi ir sveika, dabar ją gaudyti ir kelti jai stresą nebūtų geras variantas. Be to, būtų sunku ją iškart pagauti. Dabar tokiam gyvūnui nėra tinkamos vietos, nes ją uždarius į tvartą ji tiesiog gali mirti iš streso arba susirgti. Po kelių mėnesių organizacija „Vyšnių sodas” turės jai tinkama aptvarą ir namelį”, – rašė ji.
Specialistė rekomendavo, kad ožką šertų atsakingas žmogus toje pačioje vietoje, kad ji priprastų prie vietos ir žmogaus, ir tuo pasinaudojus būtų galima ją pagauti. Kitiems geriau prie gyvulio neiti, nes tai gali kainuoti jos gyvybę.
Specialistė taip pat nesiūlė ožkos palikti laisvėje, nes niekas jos neapsaugos nuo parazitų, pavyzdžiui, plaukagraužių. Taip pat stirnos turi ir kitų parazitų, kurie gali ją ilgainui nužudyti.