Apiplėšimas gatvėje – labiausiai lietuvius baiminantis nusikaltimas

Pursesnatcher000012709011XSmallAtlikus visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, jog dauguma lietuvių nesijaučia saugūs, o pusė jų mano, kad tikimybė tapti vienokio ar kitokio nusikaltimo auka mūsų šalyje yra didelė.

Lietuvos gyventojai iš visų nusikaltimų labiausiai baiminasi apiplėšimo gatvėje bei vagystės iš gyvenamojo būsto – atskleidė saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šie nusikaltimai gyventojų taip pat vertinami ir kaip vieni labiausiai tikėtinų.

Vagystę iš gyvenamojo būsto labiausiai tikėtina įvardino pusė apklaustųjų, o apiplėšimą gatvėje – 48 proc. šalies gyventojų. Didžiausia tikimybė iš visų nusikaltimų, daugumos (52 proc.) apklausos dalyvių nuomone, yra tapti chuliganų išpuolio gatvėje auka.

Beveik kas trečias šalies gyventojas (29 proc.) teigė manantis, jog Lietuvoje didžiausia tikimybė nukentėti nuo automobilių vagių, o kas penktas – rasti apvogtą sodybą ar sodo namelį.

Vienam iš šešiolikos apklaustų lietuvių labiausiai tikėtina atrodo galimybė tapti seksualinės prievartos auka. Kiek mažiau Lietuvos gyventojų labiausiai tikėtinais nusikaltimais laiko šantažą (3 proc.) ir pagrobimą (1 proc.).

Tyrimo duomenimis, chuliganų išpuolis gatvėje labiausiai tikėtinas atrodo bedarbiams (61 proc.) ir studentams bei moksleiviams (53 proc.). Specialistai ir tarnautojai (52 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (52 proc.), smulkūs verslininkai (70 proc.) bei ūkininkai (74 proc.) mano, jog didžiausia tikimybė rasti apvogtą gyvenamąjį būstą.
Pensininkai (56 proc.) ir namų šeimininkės (73 proc.) įsitikinę, jog labiausiai reikėtų būti pasiruošus apiplėšimui gatvėje, o aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (44 proc.) – automobilio vagystei.

„Gyventojai gana realistiškai vertina esamą padėtį, o jų nuogąstavimus patvirtina tiek nusikalstamumo statistika šalyje, tiek ir mūsų saugos tarnybos patirtis“, – teigia „Eurocash1“ saugos tarnybos direktorius Vytautas Labeckas, – „Su vienokia ar kitokia nusikalstama veika yra tekę susidurti daugeliui lietuvių, todėl ir tikimybę tapti nusikaltimo auka ateityje jie laiko gana didele“.

Anot V. Labecko, gyventojai nesaugiai jaučiausi iš dalies ir dėl to, jog patys nesiima visų įmanomų priemonių savo bei artimųjų gyvybei ir turtui apsaugoti.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad manančių, jog tapti nusikaltimo auka Lietuvoje tikimybė yra labai didelė, daugiausiai yra tarp šalies pensininkų. Tokią tikimybę labai nedidele dažniausiai laiko aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai.

Tapti šantažo auka Lietuvoje labiausiai baiminasi ūkininkai. Savo nerimą dėl šio nusikaltimo ūkininkai vidutiniškai vertino 5,2 balais iš dešimties, ženkliai aukščiau nei kitų socialių grupių atstovai.

Nevedę asmenys visų nusikaltimų, išskyrus pagrobimo, seksualinės prievartos ir šantažo, baiminasi mažiau nei šeimas sukūrę asmenys.

Kaimo vietovėse gyvenantys asmenys visų nusikaltimų baiminasi labiau nei didmiesčių ar mažesnių miestų gyventojai.

Būti pagrobti už išpirką labiausiai baiminasi vidutines (1000-1500 litų per mėnesį) gaunantys asmenys. Tuo tarpu aukščiausias pajamas (1500 litų ir daugiau) gaunantys gyventojai šio nusikaltimo baiminasi mažiausiai.
Didmiesčių ir kaimo vietovių gyventojai beveik vienodai vertina galimybę būti sumuštam chuliganų gatvėje ir, priešingai nei mažesnių miestų gyventojai, šį nusikaltimą laiko labiausiai tikėtinu iš visų. Tuo tarpu mažesniuose miestuose manoma, kad labiausiai tikėtina yra tapti gyvenamojo būsto apiplėšimo auka.

Apie tyrimo metodiką

Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1005 18-75 metų amžiaus šalies gyventojai.  Jos tikslas buvo išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į saugumą ir nusikalstamumą bei atskleisti didžiausius jų nuogąstavimus.

Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t.y. kiekvieno šalies namų ūkio atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,1 proc.