Ši žiema Šilutės krašto gyvosios gamtos apsaugos pareigūnams buvo ramybės laikas. Pažeidimų nustatyta vos kelios dešimtys, o bendrosios tendencijos rodo: nusižengiančiųjų vis mažiau ir situacija taisosi. Tačiau anksčiau nei planuota prasidėjęs potvynis Rusnėje inspektorius verčia sunerimti – ramybė netrukus baigsis, kai kraštą užplūs stintų gaudytojai. Ir jei žiemą gamta bei ją saugantys pareigūnai gali lengviau atsikvėpti nuo pažeidėjų, pavasarį tenka raitotis rankoves, viliantis, kad pastaruoju metu mažėjantis brakonierių skaičius yra ne išimtis, o taisyklė.
Nusižengimų mažėja dėl didžiulių baudų
Tiek žvejybos, tiek ir medžioklės taisyklių pažeidimų šaltuoju sezonu Šilutės regione nustatoma nemažai, tačiau didelės baudos vis labiau tuština brakonierių pinigines bei jų gretas. Skaičiai kalba patys už save: atsakomybės už nusižengimus dydis lemia vis labiau įsivyraujančią ramybę gamtoje.
„Šiemet jau nubaudėme du nelegalius bebrų medžiotojus, jų pažeidimai priskiriami prie šiurkščių, kai taikoma nuo 800 iki 1800 eurų bauda. Taip pat sulaikyti du brakonieriai, gyvūnus gaudę kilpomis. Tai irgi šiukštus pažeidimas, už jį atsakomybė svyruoja nuo 600 iki 1700 eurų. Tačiau daugiausia – nusižengiančiųjų žvejybos taisyklėms.
Išaiškinome nelegalų nėgių gaudymo atvejį, už jį skiriama 120–300 eurų bauda. Tačiau be to skaičiuojama ir 9 eurų žalą gamtai už vieną žuvį, o jų buvo daugiau nei 300. Todėl brakonieriams teko atlyginti virš 3000 eurų siekiančią žalą gamtai“, – atsakomybės už nusižengimus mastą įvardija Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis.
Pareigūno teigimu, ypač skaudžiai baigiasi lašišų ar šlakių gaudymas, neturint žvejo mėgėjo kortelės, su kuria tokia žvejyba leidžiama. Už šį nusižengimą skiriama bauda nuo 250 iki 550 eurų, o už vieną tokio tipo žuvį dar priskaičiuojama 580 eurų dydžio žala gamtai. Šiemet išaiškinti 2 atvejai, kai buvo brakonieriaujama ichtiologiniame draustinyje. Įvykdžius tokį pažeidimą, žala gamtai trigubėja ir už vieną nelegaliai sužvejotą lašišą priskaičiuojama 1740 eurų dydžio žala gamtai.
„Net jei neminėtume gamtai daromos žalos, verta savęs paklausti – ar pažeidimo rizika to verta? Baudos nemažos, mes savo darbą dirbame atsakingai, situaciją kontroliuojame, atsakomybės išvengti pavyksta vis rečiau. Ir situacija taisosi: šiurkščių pažeidimų bei nuolatinių brakonierių skaičius menksta. Pernai nustatėme 53 tokius nusižengimus, o tai yra perpus mažiau nei ankstesniais metais“, – rezultatais džiaugiasi S. Sudeikis.
Brakonieriai – ir pasieniečių taikiklyje
Viena gerėjančios situacijos priežasčių yra ir bendras Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų bei pasieniečių darbas. Pastaruosius į pagalbą neretai kviečia 8 Šilutės rajone dirbantys aplinkosaugos inspektoriai, mat nemaža krašto dalis – pasienio ruožas: Atmatos, Nemuno, Skirvytės upės ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi. Pasieniečiai padeda brakonierius sulaikyti, nustatyti jų tapatybes, o pažeidimus fiksuoja naudodami vaizdo stebėjimo kameras. Ši priemonė ypač veiksminga gaudant nelegalius karšių žvejus.
„Problematiškiausias – žuvų neršto metas. Tada žvejai karšius gaudo neleistinai juos užkabindami. Naudoja trišakį kabliuką, ant jo veria guminį masalą ir patampydami traukia. Tai daro vietose, kur karšių sankaupos didelės, pavyzdžiui, duobėse. Užmetus, žuvis užkabinama – toks žvejybos būdas yra draudžiamas, o pagavus už šono ar uodegos, laimikį privaloma paleisti. Sužvejoti leidžiama tik užkabinus galvos srityje. Žinome, kad tai vyksta, tačiau nustatyti tokio tipo pažeidimą gana sunku. Todėl pasieniečiai, turėdami įrangą, mums padeda. Po kelių pažeidėjų išaiškinimo atvejų, kalbos apie bendrą darbą ėmė sklisti ir nusižengiančiųjų sumažėjo“, – pastebi pareigūnas.
Ir tai nėra vienintelis pavyzdys. Anot pašnekovo, pernai šiame krašte nelegali nėgių žvejyba buvo ypač populiari, tačiau pareigūnai pasistengė, kad vienoje problematiškiausių vietų – Lankupių gyvenvietėje tarp Klaipėdos ir Šilutės rajonų – šiemet nebūtų nei pažeidimų, nei bandymų šias žuvis gaudyti.
Pavasarį inspektorių laukia tikras iššūkis
Tačiau, pareigūno teigimu, didysis darbymetis dar tik nusimato. Inspektoriai jau planuoja pavasario darbus naktimis, savaitgaliais, mat Rusnė šiemet buvo apsemta anksčiau nei įprasta, o tai reiškia prasidedantį stintų nerštą.
„Su žuvimis mūsų kraštą užplūsta ir jų gaudytojai, nevengiantys nusižengti taisyklėms. Dabar prasideda ir lydekų, sterkų, karšių nerštas. Pavasaris mums tikras iššūkis, į kurį visada žiūrime šiek tiek su nerimu, tačiau ruošiamės, planuojame. Didelę Šilutės krašto dalį sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, kuris mėgstamas žvejų mėgėjų, jų pritraukiantis tūkstančius. Todėl dažnai pasitaiko ir pažeidimų: automobiliais važiuojama ant žolės kuo arčiau vandens, deginami laužai, šiukšlinama. Vien pernai užfiksavome 260 nusižengimų“, – apie krašto išskirtinumą kalba S. Sudeikis.
Tačiau, kaip jau minėta, perspektyvos – šviesios. Nors vis dar pasitaiko medžiojančių dėl pramogos ar azarto, brakonierių tarp žvejų – vis mažiau. Pasak pareigūno, nubausti didelėmis sumomis, jie mato, kad nelegalia veikla užsiimti neapsimoka. Bandys – vėl įklius. Todėl brakonierių mažėja: išvažiuoja svetur, bando ieškoti darbo.
