Aplinkosaugininkams įkliūna pavieniai brakonieriai, o žvejai – verslininkai nerizikuoja

brakonieriai lasisosLašiša ir aštuoni karšiai mariose tinklus užmetusiam Šilutės rajono gyventojui kainuos iki 1400 Eur ir jis neteks žvejybos įrankių.

Šilutės ir Pagėgių rajonų sandūroje draudžiamus medžioklės įrankius – spąstus ir kilpas – bebrams spendusiam jaunuoliui gresia iki 1307 Eur bauda.

Tai stambiausi „laimikiai“, kuriuos aplinkosaugos akcijų „Lašiša“ ir „Medžiok saugiai“ metu sugavo Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

„Šilutės naujienos“ primena, kad rugsėjo 7 dieną visoje šalyje prasidėjusi akcija „Lašiša“ baigsis lapkričio 20 dieną. „Medžiok saugiai“, prasidėjusi spalio 15 dieną, tęsis iki gruodžio 15-osios.

Lašišas ir šlakius būtina saugoti

Rugsėjo 7-ąją prasidėjusios akcijos „Lašiša“ tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą.

Aplinkosaugininkai organizavo reidus ir budėjo šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdė ir tikrino transporto priemones, tikrino verslininkus, žvejojančius mariose.

Lašiša – nuo seniausių laikų viena labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu. Kasmet į šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.

Šios žuvys kasmet iš jūros plaukia neršti į upes, iki nerštaviečių joms tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų išteklius atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti aplinkosaugininkai ir pradėjo rengti akciją „Lašiša“.

Verslininkai nerizikuoja

Šiemet aplinkosaugininkai nėra užfiksavę grubių komercinės žvejybos pažeidimų – baudos didelės, tad verslininkai nerizikuoja.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis pasakojo, kad mariose žvejojantys verslininkai turi taškų sistemą, kuri suteikia įvairių lengvatų – pavirsta pinigais. Kai žvejams dalijami žvejybos limitai, kvotos, atsižvelgiama į tai, ar jie buvo padarę pažeidimų. Jeigu verslininkas gauna baudą, jam iškart nubraukiama 50 proc. taškų. Jeigu jis du kartus per metus padaro šiurkštų pažeidimą, stabdoma žvejybos verslo veikla.

Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 231 iki 579 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 630 eurų. Jeigu ši žuvis neteisėtai bus sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, reikės sumokėti trigubai – daugiau kaip 1900 eurų.

Bauda už žvejybą draudžiamu būdu – tinklais, užkabinamuoju būdu svyruoja nuo 115 iki 289 Eur. Neteisėtai žvejojantys asmenys turi atlyginti baudą ir žalą, kuri kiekvienai žuviai skaičiuojama atskirai ir prisideda prie baudos. Anot S.Sudeikio, skiriant baudą atsižvelgiama ar yra sunkinančių aplinkybių, ar žmogus gailisi.

Šiemet aplinkosaugininkai mūsų rajone užfiksavo tik vieną stambesnį brakonieriavimo atvejį mariose, kuomet tinklu ištraukta lašiša ir aštuoni karšiai. Šis „žvejas“ įkiuvo ne pirmą kartą.

Prieš keletą dienų pareigūnams nepavyko sulaikyti Gėgės upėje Plaškiuose žeberklais žuvis gaudančių brakonierių. Pastebėję aplinkosaugininkus, jie metė visus įrankius ir perplaukę upę pabėgo. Anot S.Sudeikio, jiems grėsė didelė bauda.

Nustatyti ir du pažeidimai Rusnėje. Pačiame miestelyje, Skirvytės ir Pakalnės upių žiotyse, brakonieriai karšius kapojo užkabinamuoju būdu su trišakiais kabliais.

S.Sudeikis sako, kad didelės baudos sutramdė pažeidėjus. Pavyzdžiui, ir pernai per aplinkosauginę akciją sulaikyti tik du pažeidėjai.

Medžioklėse svarbus saugumas

„Viena akcija nepasibaigė, o jau prasidėjusi kita“, – apie Medžioklės taisyklių pažeidimų prevencijai skirtą akciją „Medžiok saugiai“ sakė S.Sudeikis. Šios akcijos metu pagrindinis dėmesys kreipiamas į saugumą medžioklėje.

Akcijos metu aplinkosaugininkai su miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnais ir neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tikrina, ar laikantis reikalavimų transportuojami, nešiojami ir naudojami ginklai, ar medžiotojai ryši ryškios spalvos juostas ant kepurių arba dėvi ryškios spalvos kepures arba liemenes, ar tokias liemenes dėvi varovai, ar medžiotojai nemedžioja būdami neblaivūs.

Bus tikrinama, kaip medžiotojai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių, susijusių su afrikinio kiaulių maro plitimu.

Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkams – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonu (8 5) 273 2995.

Gaus naujos amunicijos

Aplinkos ministerija informuoja, kad netrukus aplinkosaugininkų amuniciją savigynai ir kovai su brakonieriavimu papildys nauji šaunamieji ginklai.

„Tikimės, kad šios naujosios priemonės užtikrins pareigūnų saugumą atliekant darbines pareigas ir bus gera pažeidimų prevencija, o pagal paskirtį jų panaudoti neprireiks. Deja, atvejų, kai agresyviai nusiteikę pažeidėjai puola aplinkosaugininkus, vis dar pasitaiko. Dėl to turime daryti viską, kad inspektoriams darbe negrėstų joks pavojus“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Regionų departamentų pareigūnus, atliekančius gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, artimiausiu metu pasieks 160 naujausio modelio pistoletų Walther PPQ.

Nuo metų pradžios Lietuvoje už pažeidimus gyvosios gamtos srityje administracinėn atsakomybėn patraukti beveik 3 500 asmenų. Iš jų konfiskuota daugiau kaip 800 tinklų, 119 valčių, 21 šautuvas ir 4 automobiliai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.