Aplinkosaugos ministro sprendimai šiurpina Pamario žvejus

stintu zvejyba 1Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis gruodžio 5 dieną patvirtino naują Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką. Nors pats ministras naująją tvarką giria, kaip suderintą su Konkurencijos taryba, padėsiančią išsaugoti žvejų tradicinį verslą, apsaugančią Kuršių marių žvejus nuo nedarbo, tačiau žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovybė ir nariai mano visiškai priešingai.

Pasak asociacijos pirmininkės Sigos Jakubauskienės, naujoji tvarka žlugdys tvirtas, daugiau tinklaičių turinčias įmones, sudarys sąlygas smulkinti žvejybos verslą iki nerentabilių įmonių, kurios naudotųsi tik vienu ar pora tinklaičių.

Tai visiškai neatitinka Europos Sąjungos 2014-2020 metų Bendrosios žuvininkystės politikos reformos nuostatų žvejybos verslui.

Aplinkos apsaugos ministerija dabar yra užsimojusi kasmet žvejybos įmones versti konkuruoti dėl žvejybos kvotų, o Europos Sąjungos prioritetas – skatinti žvejybos įmonių stabilumą ir tvarumą.

Nepriėmė siūlomo kompromiso

Didžiąją dalį Lietuvos vidaus vandenų žvejybos įmonių apjungusi asociacija „Lampetra“ daug vilčių dėjo į Šilutėje surengtą Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos neeilinį posėdį. Jame išsakę savo lūkesčius, žvejai tikėjosi, kad į juos įsiklausys Aplinkos apsaugos ministerijos klerkai.

Posėdyje daug Pamario krašto žvejų ir asociacijos pirmininkė S.Jakubauskienė seimūnams ir ministerijos atstovams dėstė, kad žvejybos verslui yra svarbi istoriškumo sąlyga. Žvejų šeimos, visą amžių kūrę verslą, įsigiję brangią įrangą ir priemones, negali priklausyti nuo kasmetinių konkursų dėl žvejybos kvotų sėkmės.

Tame posėdyje žvejus Seimo nariai tarsi paguodė ir neva pritarė jų teisėtiems interesams. Tačiau, pasak S.Jakubauskienės, ministro V.Mazuronio patvirtinta nauja Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarka nuvylė ir pašiurpino krašto žvejus.

Pagal naująją tvarką, žvejybos įmonės veiklos istoriškumas vertinamas tik keliais balais tarp kitų sąlygų. Kvotos be konkurso pažadėtos tik įmonėms, kurios žvejoja su nedaugiau kaip 15 tinklaičių.

Bet tarp asocijuotų „Lampetros“ žvejybos įmonių su tiek tinklaičių žvejoja tik trečdalis. Likę du trečdaliai žvejybos įmonių pagal naująją tvarką privalėtų kasmet konkuruoti ne tik su jau esančiomis, bet ir su naujai susikūrusiomis žvejybos įmonėmis. Be jokios abejonės, esamos įmonės patirtų nuostolių, būtų mažinama jų veiklos perspektyva.

Pasak S.Jakubauskienės, verslinės žvejybos atstovus piktina naujojoje žvejybos kvotų skirstymo tvarkoje atsiradusi sąlyga, jog įmonė gali konkuruoti ir dėl vieno tinklaičio kvotos. Asociacijos „Lampetra“ narių nuomone, žvejybos įmonė, turinti iki 5 tinklaičių, yra visiškai nerentabili, todėl tik paskatins brakonieriavimą papildomais tinklaičiais, prisidengiant 1 tinklaičio kvota.

Asociacijos „Lampetra“ derybose su Aplinkos ministerijos atstovais dėl naujosios kvotų skyrimo tvarkos žvejai siūlė kompromisą: kad visos jau dirbančios ir žvejybos kvotas turinčios įmonės konkuruotų tik dėl 30 proc. kvotų dalies. Tačiau į tokį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Skirtingi interesai

Asociacijos „Lampetra“ nariai jau svarsto, kaip pasipriešinti jų verslą žlugdančiai naujajai žvejybos kvotų  skirstymo tvarkai. Yra siūlymų boikotuoti ir organizuotai nedalyvauti kvotų konkurse.

Yra pasiūlymų teismo keliu įrodyti, jog aplinkos ministro V.Mazuronio patvirtinta naujoji kvotų skirstymo tvarka visiškai skiriasi nuo ES Bendrosios žuvininkystės politikos žvejybos įmonių atžvilgiu, kad yra daroma nepataisoma žala Pamario žvejams.

Neramumai žvejybos versle prasidėjo, kai Seimas šiemet, birželio 20 d., priėmė Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos vienai institucijai – Aplinkos ministerijai.

Žvejų nuomone, tai buvo padaryta didžiulė klaida, nes ūkinę veiklą organizuoti ir nustatinėti verslo tvarkas buvo perleista ministerijai, kurios pagrindinės funkcijos visiškai nesutampa su žvejų interesais.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vėl svarstomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kuriuose siūloma grąžinti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkciją Žemės ūkio ministerijai. Dar iki Kalėdų Žuvininkystės įstatymo pakeitimai turėtų būti svarstomi ir Seimo posėdyje.

S.Jakubauskienė ir jos vadovaujamos asociacijos žvejai tikisi, kad Seimas supras jų lūkesčius ir žvejybos verslo reglamentavimą grąžins labiau ūkinę veiklą suprantančiai Žemės ūkio ministerijai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.