Kas dešimta šeima, prašanti socialinės paramos, apgaudinėja valstybę ir išmokas gauna meluodama, jog neturi pajamų. Kai kurie paramos gavėjai siekia tik melžti valstybę, o patys dėl visuomenės gerovės nenori nė piršto pajudinti – išsisukinėja nuo visuomenei naudingų darbų, simuliuoja ligas.
Tai patvirtina jau pusmetį taikoma griežtesnė paramos skyrimo tvarka, kuri eksperimentiniuose rajonuose atsijojo dešimtadalį tariamų varguolių.
Iš sostinės atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų darbo grupė įsitikino, kad ir mūsų rajone apgavikų apstu: vieni pašalpų gavėjai turi po 3 automobilius, kiti pašalpų prašo, nors verčiasi automobilių prekyba…
Iš 6 tikrintų šeimų melavo keturios
Mūsų valstybei pagaliau parūpo, kam leidžiami jos pinigai, – tai įrodė trečiadienį Šilutėje apsilankęs gausus būrys specialistų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jai pavaldžių įstaigų – Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos.
Prie šios grupės prisijungę analogiškų mūsų rajono įstaigų ir Socialinės paramos skyriaus atstovai patikrino 6 šeimas, kurios gauna socialinę paramą. Nustatyta, kad net keturios iš jų, tikėtina, slepia savo tikrąsias pajamas ir piktnaudžiauja valstybės parama, o ši joms visai nepriklauso.
Toks tikrinimas – tik tolesnės kontrolės pradžia. Jie bus vykdomi todėl, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo kur kas griežtesnė socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarka.
Pašalpininkų mažėja dešimtadaliu
Darbo grupei vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Socialinės pagalbos tarnybos vadovė Svetlana Kulpina. Ji sakė, jog vizito tikslas buvo ne kontroliuoti, bet pamatyti, kaip savivaldybėms realiai sekasi įgyvendinti naująją tvarką. Jei reikia – padėti, patarti, papasakoti apie kitų rajonų patirtį. Šilutė – šeštoji savivaldybė, kurioje tokia grupė lankosi.
Tolesnis šios darbo grupės darbas bus šios srities teisinės bazės tobulinimas.
Pasak S.Kulpinos, šiuo metu šalyje iš viso socialinę paramą gauna 231 tūkstantis gyventojų, o tai yra 7,2 proc. visų gyventojų. Prieš pusmetį įvedus naująją griežtesnę tvarką, paramos gavėjų sumažėjo net 4 procentais.
O penkiose pilotinėse savivaldybėse, kurios pirmosios ėmėsi įgyvendinti naująją tvarką, jų sumažėjo dar labiau – net 10,7 proc.
Šilutės rajone socialinių pašalpų gavėjai sudaro 10,5 proc. visų gyventojų, tokią valstybės paramą gauna 5200 asmenų. Įdomu tai, kad šių metų pradžioje mūsų rajone pašalpų gavėjų 3 proc. padaugėjo, o mažėti pradėjo tik tada, kai plačiai prabilta apie naująjį įstatymą.
Rezervų dar yra
Ir kituose, ir mūsų rajone tarp paramos gavėjų būta jaunų darbingų žmonių, kuriems pasiūlius darbą arba atidirbti už socialines pašalpas, jie staiga… suserga. Ir serga kiekvieną kartą, kai tik siūlomas darbas. Todėl numatyta bendradarbiauti ir su pirminės sveikatos priežiūros centrais, prašyti gydytojų, kad tokių „nepasveikstančių ligonių“ sveikata būtų tikrinama kur kas atidžiau. Jei paaiškėtų, kad žmogus tikrai ilgai serga, jam bus siūloma kreiptis į Neįgalumo nustatymo komisiją.
Taigi akivaizdu, kad rezervų tikslingesniam paramos milijonų panaudojimui dar yra nemažai.
Bet Šilutės savivaldybė nebuvo pilotinių sąraše, nedirbo pagal naująją tvarką, ir kol kas nepareiškė noro to daryti. Anot neseniai Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas perėmusios Virginijos Paulauskienės, to padaryti kol kas tiesiog nespėjama. Tačiau glaudžiai bendradarbiaujama su „Sodra“, Darbo birža, o nuo šiol numatyta kur kas daugiau žmonių pasiųsti deklaruoti turtą ir pajamas.
Nustatytas akivaizdus piktnaudžiavimas
Pasiskirstę į kelias grupes, specialistai pasirinko keletą socialinės paramos gavėjų ir išvyko pas juos į namus, nes siekta pamatyti ne tik pačių nuolatinių paramos prašytojų suneštus dokumentus, bet ir kaip iš tiesų jie gyvena.
Pirmajam kartui atsirinkti tie gyventojai, kurie nebe pirmus metus nurodo negaunantys jokių pajamų. O aplankius pamatyta, kad, pavyzdžiui, tokia paramos prašytojų šeima turi net 3 automobilius… Patikrinus dar vieną šeimą paaiškėjo, kad pastaraisiais metais ji savo vardu įregistravo ir išregistravo kone dvi dešimtis automobilių…
„Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, nes skiriamos paramos tikslas – remti tuos, kam tos paramos tikrai reikia“, – sakė S.Kulpina.
Vienos paramos gavėjų šeimos nurodytu adresu visai nerasta ir iš karto tapo aišku, kad šeima ten gyventi negali, nes tai – negyvenamos patalpos. Kur iš viso gyvena ši šeima, išsiaiškinti nepavyko, nes žmonės net neatsiliepė į telefono skambutį.
Visiems šiems žmonėms ypatingą dėmesį dabar skirs rajono Socialinės paramos skyrius, jie bus kviečiami pasiaiškinti, paprašyti deklaruoti pajamas ir turtą, o paramos mokėjimas jiems bus nutrauktas.
Kartais reikia ir didesnės paramos
Pabuvota ir vienoje šeimoje, kuriai, akivaizdu, dabar skiriamos paramos net nepakanka. Motina, viena auginanti 3 vaikus, specialistų nuomone, turėtų jausti didesnį ir valstybės, ir Savivaldybės rūpestį. Patarus darbo grupei, Savivaldybėje bus svarstoma galimybė šiai šeimai skirti socialinį būstą, nes, pasak S.Kulpinos, ne tik pinigai leidžia žmogui jaustis visaverčiam.
„Tie neteisėtai valstybės paramą gaunantys žmonės tikrai nėra vargšai ir jie apgauna tą vienišą mamą su trimis mažyliais. Manau, jiems tiesiog turėtų būti gėda“, – sakė S.Kulpina.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje su viena šeima dirba net keli struktūriniai padaliniai. Tarp jų turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas, ypač – sprendžiant mokyklų nelankančių vaikų problemas.
Nelegalus darbas – ypatingas blogis
VDI vadovas Jonas Gricius akcentavo pokyčius nelegalaus darbo sferoje. Anot jo, tai – ypatingas šiandienos blogis. Be to, nereti ir atvejai, kai nelegaliai dirbantys piliečiai dar ir bando apgauti valstybę – prašo socialinės paramos. O tai jau – dvigubas blogis.
Nelegaliai dirbančius žmones J.Gricius pavadino visai neapgintais piliečiais, bet ne ką geriau tokie darbo santykiai gali baigtis ir jų darbdaviams. Įvykus nelaimei, darbdaviui tektų apmokėti visas tokio žmogaus gydymo išlaidas, šelpti jo šeimą, o valstybė jį dar „pamalonintų“ ir bauda – nuo 3000 iki 10 000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų.
Apie tokius atvejus sužinoję gyventojai prašomi pranešti VDI pasitikėjimo telefonu (8 5) 2139750. Pranešėjų konfidencialumas garantuojamas, nes pokalbiai šiuo telefonu neįrašinėjami.
Tačiau taip nesiekiama išgyvendinti talkų tradicijos, kurios turi kitokius požymius: už talkinimą negali būti sutartas atlygis (bet kokia forma) ir darbas turi būti epizodinis.
Kiekvienas atvejis, anot J.Griciaus, bus nagrinėjamas individualiai, tad talka dangstyti darbo santykius nebepavyks.
Svarbus ir bendruomenių vaidmuo
Buvęs Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis priminė, kad naujojo įstatymo sklaida vyko, apie jį informuota per žiniasklaidos priemones. Gal todėl ir mūsų rajone pastaraisiais mėnesiais pastebėtas ryškus socialinės paramos gavėjų mažėjimas.
Įstatymą vykdyti lengviau sekėsi seniūnijose, kur socialiniai darbuotojai yra arčiau žmonių, o mieste, pasak A.Šimelionio, sunkiau. Socialinių darbuotojų prašyta atrinkti dešimtadalį visų paramos gavėjų, kurių situacijos bus vertinamos pirmiausia.
Seniūnijose taip pat jau suburtos piniginės paramos skyrimo komisijos, kurios dirba kartu su socialiniais darbuotojais. Dabar, pasak A.Šimelionio, laukiama kaip įstatymai keisis toliau.
„Reforma neįvyksta per pusmetį, kad ji vyktų, kad būtų pozityvių pokyčių, svarbus ir bendruomenių sąmoningumas ir vaidmuo. Viliamės, kad žmonės pagaliau suvoks, jog ir valstybei, ir Savivaldybei įdomu, kur eina jų pinigai“, – pokalbį baigė S.Kulpina.