Alkoholizmas, nedarbas, emigracija, socialinių įgūdžių stoka, smurtas artimoje aplinkoje – tai opiausios socialinės problemos.
Ketvirtadienį Švėkšnoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje Šilutės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus, vaiko teisių apsaugos ir švietimo skyrių, policijos, krizių centro specialistai su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu, socialiniais darbuotojais, pedagogais, gydytojais, verslininkais ieškojo būdų, kaip padėti šalia esančiam, kad jo aplinka ir gyvenimas pagerėtų.
Susitikimo metu ne kartą akcentuota, kad bendruomenės nariai, pastebėję šeimų problemas, turėtų informuoti socialinius darbuotojus ar tarnybas. Juk neįgalus žmogus, vienišas senolis, neprižiūrėtas vaikas ar šeima, kurioje smurtaujama, piktnaudžiaujama alkoholiu, gyvena šalia mūsų ir mes turėtume būti neabejingi.
Moko, kaip išleisti pinigus
Švėkšnos seniūnijoje yra 126 rizikos šeimos, kuriose auga 46 vaikai (iš jų 17 – ikimokyklinio amžiaus). Piktnaudžiavimas alkoholiu, socialinių įgūdžių stoka, psichikos sveikatos sutrikimai – tai dažniausios šias šeimas lydinčios problemos.
Socialiniai darbuotojai toms šeimoms teikia įvairią pagalbą – moko, ugdo, kad jie išmoktų tęsti socialinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kai kurioms šeimoms padedama disponuoti lėšomis, mokoma, kam svarbiausia jas skirti. „Kai kurios šeimos, gavusios socialinę išmoką, sugeba ją išleisti per vieną dieną“, – sakė Švėkšnos socialinės darbuotojos.
Švėkšnoje veikia „Diemedžio“ ugdymo centras, apie kurio veiklą, anot seniūno, miestelyje mažai girdėti. Diskusijoje svarstyta, kokias paslaugas ši įstaiga galėtų pasiūlyti seniūnijai ir rajonui.
„Diemedžio“ atstovė Aurelija Kasperavičienė pasakojo, kad šis centras teikia konsultacines paslaugas ir priima trumpalaikėms konsultacijoms problemas, elgesio sunkumus patiriančius vaikus.
Šiuo metu centre nuolat mokosi 30 berniukų, iš Šilutės rajono nėra nė vieno. Anot atstovės, į šią įstaigą patenkantis vaikas turi didelius specialiuosius ugdymo poreikius ir tam tikros ligos diagnozę, todėl šios įstaigos veikla aplinkiniams ir nėra gerai žinoma.
Švėkšnos bendruomenei „Diemedis“ galėtų pasiūlyti trumpalaikę pagalbą – paskaitas tėvams, pavyzdžiui, apie pozityvią tėvystę.
Vasaros metu šio centro patalpos ir specialios priemonės lieka nenaudojamos. A.Kasperavičienė svarstė, kad tuo metų laiku būtų galimybė vykdyti projektinę, edukacinę veiklą seniūnijos vaikams, tačiau viską reikėtų derinti su įstaigos steigėju – Švietimo ir mokslo ministerija.
Svarbu laiku pastebėti problemą
Švėkšnos vaikų darželio vedėja Rita Bagdonienė pasakojo, kad šią įstaigą lanko 75 vaikai, dar 10 laukia eilėje.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė klausė, ar pasitaiko atvejų, kad vaiką atvestų ar ateitų pasiimti neblaivus tėvas?
Darželio direktorė neneigė, kad yra buvę tokių atvejų. Prisiminė, kad kartą prieš 5 metus tėvai vaiko iš darželio išvis nepasiėmė, auklėtojai jį teko vestis į namus. R.Bagdonienė sakė, kad šias problemas darželio darbuotojos stengiasi spręsti su pačiais tėvais.
Anot I.Pranaitienės, rizikos šeima neatsiranda iš niekur, ji yra šalia mūsų. Jei įtariama vaiko nepriežiūra, jis nepamiegojęs, nešvarus, drabužiai smirda, svarbu tą pamatyti ir neleisti įsisenėti bėdai.
Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė jai antrino, kad akies krašteliu reikia stebėti ne vien tik rizikos šeimas, ir jeigu kažkas netinkama – informuoti socialines darbuotojas.
„Galbūt normalioje šeimoje slypi gilesnė problema. Bendruomenė geriausiai žino savo narius, ir ji turi būti neabejinga“, – sakė A.Barauskienė.
Emigrantų vaikai
Anot Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorės Dalios Dirgėlienės, mokykloje ryškėja kiti dalykai. Dauguma tėvų daug dirba, yra užimti, o jų vaikai po pamokų tampa „miestelio vaikais“, šlaistosi gatvėse.
Kita problema – emigravusių tėvų vaikai, kurie paliekami senelių, giminių ar kaimynų priežiūrai. „Skype“ nei motina, nei tėvu nebūsi“, – sakė gimnazijos direktorė.
Pedagogai pajaučia, kada vaiko tėvai išvažiuoja, tai atspindi jo emocijos. Su tokiu moksleiviu sunku susišnekėti, vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis nebenori mokytis, ilgisi tėvų. Neretai ir patys emigrantai „drasko“ pedagogams akis, kad jų atžalos prastai mokosi.
I.Pranaitienė sakė, kad pastebėję tokius atvejus pedagogai turėtų pranešti VTA skyriui. Tuomet specialistai gali kreipts į užsienio šalių institucijas, prašydami tiesiogiai kreiptis į tėvus. Dažnai jie ir patys rašo, skambina tėvams, ragina grįžti, kai globėjas nesugeba vykdyti savo pareigų. Ir būna taip, kad sužinoję vaiko bėdas, tėvai sugrįžta.
Anot I.Pranaitienės, dabar šie procesai nebėra tokie aktyvūs. Jeigu anksčiau būdavo apie 140 vaikų, kuriems nustatyta globa tėvams išvykus į užsienį, tai dabar jų yra 68.
D.Dirgėlienė sakė, kad pirmiausia stengiasi problemas spręsti su šeima, vietoje. Oficialiais dokumentais imama tvarkyti reikalus, kai nebeveikia žmogiškasis faktorius.
Daugėja nevaldomų vaikų
Diskusijoje pasisakė ir Švėkšnos medikai. Jie atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra, apie būtinybę rūpintis vienišais senoliais. Medikų pagalbos reikia ir nemažam skaičiui vaikų su negalia, asocialių šeimų vaikų.
Medikės jau pastebėjo, kad jeigu probleminei šeimai pradeda skirti daugiau dėmesio, ta šeima išsirašo iš gydymo įstaigos ir dribteli: „Jūs nebaladosit į mūsų duris ir čia neisit“. Šeimai persirašius į kitą gydymo įstaigą, vietos medikai nebeturi teisės ten lankytis.
Policijos atstovai sakė, kad į šeimas jie dažniausiai kviečiami dėl smurto artimoje aplinkoje, bet ši blogybė jau nėra tik socialinės rizikos šeimų problema. Pavyzdžiui, šiemet gauti 28 atvejai dėl smurto artimoje aplinkoje ir tik 7 iš jų buvo rizikos šeimose.
Policijos atstovai pristatė ir naujovę. Jeigu anksčiau pareigūnai atvažiuodavo į įvykio vietą ir nustatydavo pažeidimą, surašydavo protokolą, tai dabar problemines šeimas dar kviečia į komisariatą profilaktinio pokalbio, supažindina su įstatymais, duoda oficialius įspėjimus jau esant blaiviems.
Daugėja ir tokių atvejų, kai policijos pareigūnus į pagalbą kviečia mamos, nesusitvarkančios su savo vaikais. Pavyzdžiui, prašo pagalbos, nes 11 metų vaikas „pablūdo, daužo langus“.
Atvyko mobili grupė
Jau beveik dveji metai Savivaldybė organizuoja mobilios komandos išvykas su specialistais į seniūnijas. Jie susitinka su tėvais, kurie augina mažamečius vaikus, kviečia pokalbio seniūnijos šeimas, kurioms suteikia žinių apie vaiko ugdymą, jo gebėjimus. Anot Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistės Vidos Nemanienės, tokia informacija reikalinga kiekvienai šeimai.
Ketvirtadienį mobilios grupės komanda Švėkšnoje skaitė paskaitas: „Kompleksinės pagalbos privalumai“, „Vaiko psichinė raida ikimokykliniame amžiuje“, „Vaiko gebėjimų raida nuo gimimo iki septynerių metų“.