Ar išnyks lietuvių taip mėgstama eglė?

Valstybinių miškų urėdijai (VMU) kasmet išauginant vis daugiau lapuočių sodmenų, miškuose sodinamų lapuočių ir spygliuočių santykis keičiasi. Kenkėjams bei ligoms atsparių miškų formavimas itin aktualus keičiantis klimatui, kai Europos miškai susiduria su apsaugos problemomis, pastaraisiais metais ypač paveikusiomis spygliuočių medynus.

VMU per 2023 m. naujų miškų įveisė 807 ha plote. Aplinkos ministerijai pakeitus kirtimų taisykles, 2023-2025 m. VMU suplanavo pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus į geresnės kokybės ir rūšinės sudėties medynus po daugiau kaip 200 ha kasmet. VMU medelynuose išauginama 60 % spygliuočių ir 40 % lapuočių sodmenų. Iki 2018 m., lapuočių buvo auginama tik 10-15 % viso sodmenų kiekio. Didėjanti lapuočių dalis rodo, kad  miškuose skatinama įvairovė, veisiami aukštesnės genetinės vertės medynai ir didinama lapuočių genetinė įvairovė.

Vienos medžių rūšies medynus lengviau apninka ligos, kenkėjai, o mišrūs medynai atsparesni negandoms. Pastaraisiais metais žievėgraužio tipografo populiacijos paplitimas eglynuose patvirtina, kad būtina didinti medynų atsparumą – į tai miškininkai atsižvelgia planuodami įvairesnes rūšis.

Gamtoje bet kokiai rūšiai tapus nekonkurencinga, jos vietą užima kita. Negalima sakyti, kad eglės tapo nekonkurencingos: eglės Lietuvoje auga tūkstančius metų ir puikiai atsikuria, o metinis prieaugis pastaruoju metu didžiausias per paskutinius metus. Problema – vyresni, sąlyginai gryni eglynai, pažeidžiami tipografo, kurio protrūkį lemia gamtiniai veiksniai. Miškininkai tam negali daryti įtakos.

Todėl specialistai siekia atkurti mišrius, atsparius miškus iš trijų ir daugiau medžių rūšių. Tai nereiškia, kad eglynų bus atsisakoma. Eglės ir toliau bus sodinamos, tačiau, kartu su kitomis vietinėmis medžių rūšimis. Atkuriant miškus prioritetas teikiamas mišrių eglės želdinių formavimui. Neatmetama galimybė ateityje miškus papildyti ir sitkinėmis ar serbinėmis eglėmis, kurių žievėgraužis nepuola.

Lietuvos miškuose liko nedaug uosynų, kurie buvo pažeisti grybinių ligų ir žuvo. Panašus likimas anksčiau buvo ištikęs ir miškuose augančias guobas, o prieš kelis dešimtmečius ligos rimtai kamavo ąžuolynus.

Miškininkai sieks užauginti atsparius medynus. Planuojama kelis kartus padidinti skroblo, vinkšnos, miškinės obels, miškinės kriaušės bei įvairių krūmų sodmenų išauginimą, o pamiškes apželdinti nektaringomis lapuočių rūšimis. Grynų medynų sodinimas nėra perspektyvus klimato kaitos kontekste.

Pagal VMU inf.