Žiniasklaidoje skelbiama, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte siūloma įvesti vadinamąją komendanto ar šeimos valandą nepilnamečiams visoje Lietuvoje.
Jei siūlymas bus patvirtintas, 16 metų nesulaukęs vaikas negalės lankytis viešosiose vietose be tėvų ar kito pilnamečio asmens nuo 22 valandos (vasarą – nuo 23 val.) iki 6 valandos ryto.
Ar padės ši kontrolė sumažinti paauglių nusikalstamumą, ar padės nuo smurto, žalingų įpročių apsaugoti pačius vaikus?
Vaikas naktį turi būti namie
Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada iki kada nepilnametis viešumoje negali būti vienas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekte siūloma kontroliuoti nepilnamečių buvimą naktimis viešosiose vietose. Taip siekiama užtikrinti vaikų saugumą, įpareigoti tėvus labiau rūpintis savo vaikais bei sumažinti nepilnamečių nusikalstamumą.
Šiame įstatymo projekte prie vaiko pareigų įrašyta ir dar viena – nesilankyti viešose vietose po 22 valandos (vasarą po 23 val.) be tėvų ar kito pilnamečio asmens.
Įstatymas taip pat nustato ir tėvų pareigas – auginti, auklėti ir prižiūrėti, o dabar dar ir užtikrinti, kad 16 metų nesulaukęs vaikas naktį nebūtų viešose vietose be suaugusiųjų.
Manoma, kad taip bus galima ne tik apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos, bet ir teigiamai paveikti renginių organizavimo praktiką, pvz., miestų gimtadienių šventes, poilsio vakarus ir pan.
Vertinimai – nevienareikšmiai
Anot vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresniosios patarėjos Audronės Bedorf, visuomenėje kylančios diskusijos dėl nepilnamečių kontrolės įvedimo parodo, kad ši iniciatyva vertinama nevienareikšmiai.
Pagrindiniai „šeimos valandos“ įvedimo tikslai (tėvų ar globėjų atsakomybės už vaiką stiprinimas, vaiko apsaugojimas nuo neigiamos socialinės aplinkos, nusikalstamumo mažinimas ir pan.) vertinami teigiamai.
Tačiau, tik patvirtinus ir įsigaliojus draudimui, nebūtų pasiekti norimi rezultatai. Reikia nuspręsti, ką daryti su gatvėje naktį sutiktais vaikais: ar juos parvežti namo, ar bausti, ar pristatyti į priežiūros įstaigas.
Svarstoma, jog kontrolė būtų įvesta ne tam, kad būtų baudžiami vaikai ar jų neprižiūrintys tėvai, tačiau būtų siekiama saugoti nepilnamečius, esančius be suaugusiųjų priežiūros viešose vietose tamsiu paros metu. Pareigūnai turėtų išsiaiškinti priežastis, dėl kurių šie vaikai nėra namuose (pavyzdžiui, nesaugios gyvenimo sąlygos, smurtas, nepriežiūra ir pan.), ir, jei reiktų, garantuoti vaikui bei jo šeimai reikalingą pagalbą, kuri suteiktų vaikui galimybę saugiai ir sveikai gyventi.
Jaunimo naktinei kontrolei reikės ir papildomų lėšų.
Idėja brandinama nuo 2004 m.
Vaikų buvimo viešosiose vietose be suaugusiųjų priežiūros tamsiu paros metu kontrolės idėja nėra nauja, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Todėl dabar šio klausimo svarstymas atnaujintas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, tokio ribojimo klausimas buvo svarstomas dar 2004 metais.
Įstatymas turėjo sudaryti sąlygas apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos socialinės įtakos, išspręsti viešųjų vietų lankymo problemas, skatinti tėvus, globėjus ir kitus vaiko atstovus labiau rūpintis vaikais. Tačiau parengtas įstatymo projektas liko nesvarstytas.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2004 metais penkiolikos savivaldybių institucijos kontroliavo vaikų buvimą viešosiose vietose tamsiu paros metu, o 2005 metais – dvidešimties savivaldybių institucijos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pakartotinai nerinko ir todėl negali pateikti duomenų apie tai, kiek savivaldybių šiuo metu riboja vienų, be priežiūros paliktų vaikų buvimą viešosiose vietose tamsiu paros metu.
Nusikaltimų turėtų mažėti
Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius pritaria, kad negalima numoti ranka į nepilnamečius gatvėje nakties metu – turi būti kontrolė. Tačiau „komendanto valanda“ gal būtų per griežtas įstatymas, nes reikėtų atsižvelgti į aplinkybes, kodėl nepilnametis naktį yra gatvėje, o ne namuose, reguliuoti vaikų veiklą, laisvalaikį.
„Tai labiau ne policijos, o šeimos rūpestis“, – mano S.Mikutavičius.
Mūsų rajone kasmet užregistruojama apie 80 nusikalstamų veikų ir apie 65 nusikaltimus, kuriuos padaro nepilnamečiai. Taigi statistiškai nepilnamečiai nusikalsta kas antrą – trečią parą.
Pavyzdžiui, 2012 metais nepilnamečių nusikalstamų veikų buvo 69, nusikaltimų – 64, o prieš ketverius metus – 2009-aisiais – tokių nusikalstamų veikų buvo 106, nusikaltimų – 89.
Viršininkas sako, kad negalima drąsiai teigti, jog naktinė kontrolė sumažins nepilnamečių nusikalstamumą, nes būna atvejų, kad ir 16-17 valandą sulaikomi nusikaltimus darantys ar jau padarę nepilnamečiai.
Ir dabar vėlai sutikę nepilnamečius gatvėje, pareigūnai stengiasi reaguoti visais atvejais. Net jei pažeidimų nepastebi, vaiką pakalbina, apklausia ir, jei reikia, pristato tėvams.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė sakė, kad naktimis užfiksuojama nemažai nepilnamečių, padariusių pažeidimus, neretai peraugančius į nusikaltimus.
Vykdydami prevencines priemones pareigūnai stebi viešąsias vietas, kur dažniausiai renkasi jaunimas. Nemažai jose aptinkama ir nepilnamečių. Neretai jie, apsvaigę nuo alkoholio, padaro nusikaltimus.
Štai, pavyzdžiui, šiais metais, paliktas be priežiūros nepilnametis (tėvai išvažiavo į užsienį) tamsiu paros metu išdaužė parduotuvės langą. Už tokį jo elgesį turės atsakyti tėvai. Tikimasi, kad „komendanto valanda“ privers tėvus susimąstyti prieš paliekant savo vaiką be priežiūros.
Todėl S.Šniaukštaitė mano, kad jei tokia nepilnamečių kontrolė būtų patvirtinta, nusikaltimų skaičius sumažėtų.
Kas išmokys būti tikrais tėvais?
Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė apgailestauja, kad visuomenė nėra tiek brandi ir be įstatymo nesupranta, kad vaikais, jų saugumu, priežiūra reikia rūpintis išskirtinai.
Atrodytų ir taip aišku, kad dešimtmečiai ar keturiolikmečiai neturėtų vieni būti viešose vietose po 22 ar 23 valandos. Už tai atsakingi pirmiausia vaikų tėvai (globėjai), įtėviai. Neaišku, kiek įstatymo pataisos dėl „šeimos valandos“ įvedimo pakeis realią situaciją.
„Ar mes įtikinsime vaiko įstatyminius atstovus tinkamai rūpintis vaikais tik bausdami juos. Didžioji dalis tėvų ir globėjų tinkamai rūpinasi savo vaikais, o darbo praktika rodo, kad tėvams, kuriems taikoma administracinė atsakomybė dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo ar civilinė atsakomybė dėl tėvų valdžios ribojimo, ir toliau nesirūpina vaikais“, – sako I.Pranaitienė.
Pasak vedėjos, jei minėto įstatymo pataisos bent truputėlį prisidės prie vaikų gerovės, tai sveikintinas dalykas. Tačiau nereikia pamiršti, kad įstatymas bus geras tik tada, jei jo įgyvendinimui bus tinkamai pasiruošta.