Jau ne vienerius metus pavasarį ir rudenį kaitaliojame laiką: paskutinį kovo sekmadienį pereiname prie vasaros laiko, o paskutinį spalio sekmadienį vėl grįžtame prie žiemos laiko.
Tradicija sukti laiką pirmyn ir atgal atsirado Vakaruose per Pirmąjį pasaulinį karą, nors idėja atsirado dar XIX a. Jos autoriai – vokiečiai ir anglai, kurie, teigiama, taip sugalvojo todėl, kad fabrikų darbuotojai sutaupytų elektros, arba, kitaip tariant, norėdami prailginti šviesią dieną.
Greitai ši idėja išplito, tad buvusioje Sovietų Sąjungoje šia naujove irgi susižavėta – taip pirmą kartą lietuviai susipažino su laiko svyravimu.
Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981-1989 metais, vėliau 2000 m. panaikintas, o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.
Vieniems – blogai, kitiems – nė kiek
Kasmet atėjus laikrodžių sukiojimo metui girdime įvairių nuomonių apie jo naudą ekonomikai ir poveikį žmonių sveikatai.
Naujienų portalo Alfa.lt skelbtoje apklausoje skaitytojai sutiko, kad kiekvienais metais susimąsto apie šį veiksmą, jaučia nemalonius pojūčius, bet nežino, kam visa tai.
Vieni tvirtina, jog persukus laiką valanda, jiems prireikia net pusantro mėnesio, kol susireguliuoja dienos ir nakties ritmas.
„Sergu nemiga, man labai sunku prisitaikyti prie laiko pasikeitimų, nes priprantu atsigulti maždaug vienu ir tuo pačiu metu. Nors esu jau pensininkė, tai vis tiek sudėtinga“, – teigia viena moteris.
„Sunku. Labiausiai tai kenkia mūsų vaikams, kurie sunkiai gulasi ir keliasi. Man ir pačiai sunku“, – antrina kita.
Ne vienas apklaustas lietuvis laikosi nuomonės, kad jokio rodyklių sukiojimo nereikia – kaip gamta sureguliavo, taip ir turi būti.
„Man – vienodai. Kada reikia, tada ir atsikeliu, kai žinau, kad valanda trumpiau miegosiu, tai anksčiau guluosi ir jokių pasekmių miekada nejaučiu“, – atremia kiti.
Pensininkė Gražina sakė, kad laiko keitimo net nepastebinti, bet galbūt dėl to, kad ji – pensinio amžiaus, gali ilgiau miegoti. Vaikams, jos nuomone, būna sudėtingiau.
Avarijų daugiau, bet ar tik dėl to?
Prie itin anksti besikeliančių darbuotojų reikia priskirti viešojo transporto, taksi vairuotojus – pasikeitęs bioritmas sunkina koncentraciją, susikaupimą prie vairo, prastina apdairumą.
Daryti tokią prielaidą skatina ir eismo įvykių statistika, mat, remiantis 5 metų duomenimis, lapkričio ir gegužės mėnesiais eismo įvykių vyksta daugiau. Tačiau niekas nepaneigs, kad tam įtakos turi ir tuo metu besikeičiančios orų ir eismo sąlygos, ir kiti faktoriai.
Prisitaikyti prie pakeisto laiko gali būti sunkiau ir dirbantiems vis besikeičiančiomis pamainomis.
Psichiatrai sulaukia skundų
Didžiausią įtaką diskusijose dėl laiko keitimo taria sveikatos ekspertai, kurie irgi kasmet primena, kad toks nestabilumas kenkia.
Psichiatrai tvirtina, kad, persukus laiką jie sulaukia nemažai tokiomis permainoms besiskundžiančių pacientų. Įprastai žmogus prie laiko permainų prisitaiko per kelias dienas, jautresniems adaptacija gali trukti net mėnesį.
„Kardiologinio profilio pacientai ypač jautriai reaguoja, taip pat turintys biologinio laikrodžio sutrikimų. Be abejo, ir miego sutrikimų atsiranda daugiau. Taip pat nerimo, depresijos“, – sakė psichiatras Algirdas Dambrava.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė tvirtina, kad laiko keitimas daro įtaką žmogaus organizmui, dažniausiai – neigiamą.
„Mes kasmet kartojame apie daromą įtaką, tačiau niekas nesikeičia, kad ir ką mes sakytume“, – sakė direktorė. Dėl nuolat keičiamo laiko nebesutampa biologinis ir astronominis laikas, o tai lemia nemalonius pojūčius.
„Tai gali sutrikdyti miego kokybę, budrumo pojūtį. Žmogui gali pasireikšti nuotaikų svyravimai, jaustis didesnis nuovargis, depresijos požymiai“, – sakė O.Davidonienė.
Sveikatos ekspertai teigia, kad tokie nemalonūs pojūčiai pakeitus laiką suaugusiesiems gali reikštis 3-4 dienas.
Įdomu, kad JAV atlikti tyrimai atskleidė, jog tokią įtaką nemaloniems pojūčiams daro ne laiko pokyčiai, o žmonių įprotis lunatikuoti priešais televizoriaus ekraną.
Tyrimo taip ir neatliko
Prieš keletą metų ir Lietuvos Vyriausybė buvo užsimojusi atlikti tyrimą, kaip laiko persukimas veikia žmones ir ūkį. Tuomet žadėta: jei rezultatai bus nepalankūs, ES valdininkų bus prašoma leisti laiko Lietuvoje nekaitalioti.
Tačiau toks tyrimas nebuvo atliktas, nes Vyriausybė nerado agentūros, kuri galėtų įvykdyti tokį užsakymą.
Dabar dėl galimybės nepersukti laiko į ES Lietuva kreipsis tik 2016 metais, kai Europos Komisija svarstys laiko persukimo klausimą iš naujo