Specialistai įsitikinę, kad karštakošišką elgesį lemia ne tautos mentalitetas, o sąmoningumo ir emocijų valdymo įgūdžių stoka.
Tyrimas parodė, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje kiek daugiau nei patenkinama – siekia vos 6,3 balo iš 10-ies. LTSA specialistai pažymi, jog pagrindinė problema yra neatsakingai besielgiantys vairuotojai, kurie atlieka chuliganiškus manevrus, skuba, nesilaiko saugaus atstumo, užsiima pašaliniais veiksmais, nepasirenka saugaus greičio arba jį viršija, vairuoja neblaivūs.
VDU docentė psichologė Laura Šeibokaitė įžvelgia tam tikrus su vairavimo kultūra susijusius mitus ir pataria, kaip suvaldyti užvirusias emocijas.
Netyčinės klaidos ar kenkėjiškas elgesys
Pasak L. Šeibokaitės, ar žmogus yra prie vairo, namuose ar darbe, jis elgiasi vienodai. Girdime mitų, jog atsisėdę prie vairo žmonės elgiasi labai specifiškai, tarkime, tampa agresyvūs, tačiau taip nėra.
„Jei žmogus kultūringai elgiasi kasdieniame gyvenime, kultūringai elgsis ir vairuodamas, ir atvirkščiai – jei yra linkęs į agresiją kasdien, tokie jausmai jam pasireikš ir vairuojant. Laikant vairą, negali netikėtai pasireikšti žmogui nebūdingos savybės – jei jis nepagarbiai elgiasi vairuodamas, tikėtina, kad tokių nepagarbos proveržių kils ir kitur“, – sako specialistė.
Kai kurie vairuotojai prastai vertina vairavimo kultūrą keliuose, nes patys būdami agresyvūs yra linkę agresiją priskirti kitiems. Jei vairuotojas iš esmės yra agresyvus, gali būti, kad agresyvaus elgesio apraiškų jis įžvelgs ir kitų eismo dalyvių elgesyje. Tarkime, jei kas nors padaro netyčinę klaidą, vairuotojas, turintis polinkį į agresiją, tai gali traktuoti kaip ketinimą jam padaryti kažką bloga.
„Svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių. Juk bet kokioje situacijoje lengva įvardyti, koks yra elgesys: geras ar blogas, tačiau nežinome, kodėl kitas asmuo taip elgiasi. Šis suvokimas mažina paskatą galvoti, kad kiti vairuotojai eisme tyčia elgiasi blogai. Gali būti, kad jie tiesiog klysta“, – pataria specialistė.
Kaip valdyti emocijas?
Pasaulyje atlikta daug vairuotojų emocijų valdymo tyrimų ir jie rodo, kad kuo prasčiau žmonės atpažįsta savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi valdyti. O emocijų valdymas turi įtakos elgesiui kelyje. Todėl svarbu stebėti save ir atpažinti, kada pradeda kilti neigiamos emocijos.
Žmonės yra skirtingo temperamento: vieniems emocijos kyla greičiau, kiti pasiduoda provokacijoms, dar kiti į viską reaguoja ramiai. Emocijų valdymas priklauso ir nuo situacijos.
„Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, leisti emocijai pabūti, kol ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį. Jei matome A juosta važiuojantį vairuotoją, praveriame automobilio langą ir ant jo šaukiame, abejoju, ar jis kitą kartą nevažiuos šia juosta – greičiausiai jis taip pat šauks“, – sako psichologė. Ji pataria laikytis keleto taisyklių, kurios padės nepykdyti kitų vairuotojų ir patiems lengviau išspręsti nemalonias situacijas.
Racionalizacijos technika. Pagalvokite, kodėl kitas vienaip ar kitaip elgiasi ir ką būtų galima padaryti. Taip nuslopinsite emocijas, nes perkelsite energiją į mintis.
Dėmesingo įsisąmoninimo technika. Tai žmogaus energijos perkėlimas nuo emocijos į savianalizę – bandymas suprasti, kodėl kyla stiprios emocijos ir pasireiškia toks elgesys.
Kvėpavimas. Tikslingas kvėpavimas padeda nusiraminti. Taip pat praverčia susikoncentravimas į kitą objektą arba skaičiavimas mintyse.
Muzika. Ausims malonūs garsai padės nurimti, tačiau reikia tinkamai pasirinkti muziką – greita, ritminga muzika kaip tik didina vairavimo greitį ir gali skatinti agresiją, todėl reikia rinktis ramią melodiją.
„Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje – tai emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. O jei situacija sudėtinga – didelis išgąstis, pyktis – rekomenduočiau sustoti šalikelėje. Išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, – sako L. Šeibokaitė.
Pagal BNS inf.