Neprivalome jaustis laimingi
KTU psichologas Eimantas Lukoševičius teigia, kad „emocinių pagirių“ pojūtis gali kilti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, šventinis laikotarpis pareikalauja daug fizinių pastangų: perkame dovanas, ruošiame maistą, kviečiame svečius, važiuojame pas gimines, stengiamės suderinti daugybę planų, kad aplankytume kuo daugiau artimųjų. Vien šie veiksniai gali išsekinti.
„Pridėkime ir tai, kad per šventes tenka daug bendrauti, šypsotis ar net apsimesti – susitinkame su įvairiais žmonėmis, dalyvaujame daugybėje pokalbių, kyla prisiminimai, o kartais – ir konfliktai. Tai sukelia platų intensyvių emocijų spektrą, kuris vargina ir verčia smegenis šventiniu laikotarpiu dirbti visu pajėgumu. Todėl natūralu, kad po švenčių žmogus gali jausti apatiją“, – sako jis.
Visuomenėje vyrauja nerašyta taisyklė, jog per didžiausias metų šventes žmogus privalo būti laimingas. Tačiau tai nereiškia, kad jis iš tikrųjų taip ir jausis. Priešingai – gali atsirasti spaudimas, sukeliantis emocinį disonansą, kai vidinė būsena nesutampa su visuomenės diktuojamais lūkesčiais. Dėl šio neatitikimo žmogus gali pradėti matyti save kaip problemą ir manyti, kad su juo kažkas negerai. Tokia būsena kelia vidinį konfliktą ir stiprina kaltės jausmą.
Stebėdami socialiniuose tinkluose rodomas idealiai atrodančias šventes – laimingus žmones, tobulai papuoštą aplinką, nepriekaištingai serviruotą stalą – ir girdėdami, kad šventiniu laikotarpiu „visi turi būti laimingi“, galime pasijusti prasčiau, kai mūsų vidinė būsena skiriasi nuo matomo vaizdo. Švenčių metu emocijų spektras gali būti gerokai platesnis nei vien laimė – galime jausti ir pyktį, liūdesį ar nerimą. Todėl kai kurie žmonės švenčių metu ima nusivilti savimi, manydami, kad su jais kažkas negerai, jog jie prastesni, arba kad jų šeima yra „blogesnė“, nes nesidžiaugia šventėmis. Taip pat gali atrodyti, kad į švenčių organizavimą nebuvo įdėta pakankamai pastangų, todėl nei patys nesijaučiame laimingi, nei aplinkiniai džiaugiasi.
Jei matome, kad neatitinkame kultūrinio standarto ar medijų kuriamo vaizdo, tai gali sukelti stiprų liūdesį. Čia ir slypi problema: socialiniuose tinkluose per mažai kalbama apie kitą švenčių pusę. Šventės gali tapti džiugiu gyvenimo momentu, tačiau jos toli gražu ne visada tokios – nėra jokios pareigos jaustis laimingam.
„Žmonės gali susidurti su neišspręstomis problemomis, neturėti artimųjų, pas kuriuos galėtų nuvykti, jaustis pavargę ar sirgti, arba tiesiog nemėgti švenčių. Gyvenimas kartais būna chaotiškas, netobulas ir kupinas įvairių emocijų – visa tai gali lydėti mus ir šventiniu laikotarpiu. Džiaugsmas nėra skirtas vien šventėms – jį galime patirti ir visais kitais metų mėnesiais“, – pabrėžia psichologas.
Po švenčių – nuovargis
Apie besikaupiančią įtampą gali signalizuoti įsitempę raumenys, padažnėję galvos skausmai, pakitęs miegas, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas. Su emocijomis susiję požymiai gali pasireikšti staigiais nuotaikų svyravimais, padažnėjusiu dirglumu ir susierzinimu, sustiprėjusiu pykčiu, nerimu ar apatiškumu, kai emocijos atrodo blankesnės nei įprastai. Įtampą gali išduoti ir mintys: „Mane viskas erzina“, „Kaip norėčiau iš čia ištrūkti“, „Kas su manimi negerai?“.
Socialinis nuovargis po švenčių gali pasireikšti išaugusiu poreikiu pabūti vienam, atsitraukti nuo kitų, padidėjusiu dirglumu, išsiblaškymu ar sunkumais susikaupti. Sugrįžus į darbą ar kasdienę rutiną, jis gali lemti mažesnę motyvaciją, greitesnį nuovargį ir stipresnį norą vengti socialinių situacijų.
Svarbu atsigręžti į save
Prieš šventes verta aiškiai įsivertinti savo poreikius, norus ir galimybes, ko iš tiesų norisi šiuo laikotarpiu: ar reikia daugiau poilsio ir laiko sau, o gal, priešingai, trūksta bendravimo ir norisi aplankyti seniai matytus artimuosius. Verta savęs paklausti, ar turite energijos ir noro aktyviai leisti laiką, bei ar yra problemų, kurios šiuo metu yra prioritetinės ir reikalauja dėmesio pirmiausia. Pravartu atsižvelgti ir į finansines galimybes: ar šiuo metu galite sau leisti didesnes išlaidas ir gausybę veiklų, ar protingiau rinktis simbolines dovanas? Aiškiai suprasdami savo galimybes ir ribas, sumažinsite tikimybę, kad šventės išvargins.
Kitas aspektas – įsivardyti, kokius vidinius lūkesčius sau keliame tuo laikotarpiu. Pavyzdžiui, galime iš savęs reikalauti: „visą laiką būsiu linksmas“, „stengsiuosi nenuvilti šeimos“, „nekalbėsiu apie savo problemas“, „neprašysiu kitų pagalbos“. Tačiau verta kritiškai įvertinti, ar tokie lūkesčiai yra realistiški. Gal kai kurių galima atsisakyti arba bent šiek tiek sumažinti. Gyvenimas nenuspėjamas, nekelkite sau reikalavimo visur suspėti bei viską įgyvendinti pagal pradinį sumanymą.
Kalbant apie gebėjimą pasakyti „ne“, svarbu suprasti, kodėl tai daryti sunku. Galbūt bijome nuvilti kitus ar patys sau keliame pernelyg aukštus reikalavimus visur dalyvauti. Kartais baiminamės, kad santykiai nutrūks, tačiau skyrus laiko analizei paaiškėja, jog atsisakymas jų tikrai nesugriaus.
Jei sakyti „ne“ sunku, tačiau žinote, kokiose situacijose jaučiatės neužtikrintai, verta pasitreniruoti mažos rizikos aplinkybėse – pavyzdžiui, atsisakyti papildomos užduoties darbe ar mandagiai nepriimti nepatogaus pasiūlymo iš pažįstamo. Taip lavinsite šį įgūdį, o atėjus šventėms bus lengviau nusibrėžti ribas. Atsisakymas nepadaro žmogaus blogu ar neatsakingu ir nesugadina santykių – kartais tai tiesiog reiškia rūpinimąsi savo gerove.
Struktūros atkūrimas po švenčių pirmiausia reiškia grįžimą prie įprastos rutinos. Dienos rutina yra itin svarbi, dėl to mažėja streso ir nerimo lygis, grįžta kasdienybės stabilumo ir aiškumo pojūtis, taupoma fizinė ir psichinė energija, gerėja miegas bei produktyvumas. Siekiantiems kuo greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą rekomenduočiau nepamiršti pakankamo miego, fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Kai jausitės pailsėję ir turėsite daugiau energijos, sugrįžti į kasdienį ritmą bus gerokai lengviau. Svarbu nekelti sau per aukštų lūkesčių pirmosiomis dienomis po švenčių, nes tai gali tik padidinti streso ir nerimo lygį. Neskubėkite – leiskite kūnui ir protui natūraliai sugrįžti į įprastą gyvenimo tėkmę. Skirkite laiko apmąstyti savo poreikius: suvokę, ko šiuo metu labiausiai reikia, galėsite tinkamiausiai pasirūpinti savimi – ar tai būtų ramus poilsis, ar didesnis fizinis aktyvumas.
BNS inf.