Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, – atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė.
Šilutės rajono savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių skaičius 2016 metais buvo gerokai didesnis, palyginti su panašią populiaciją turinčiomis savivaldybėmis. 1000-iui mūsų rajono gyventojų tenka 8,22 juos aptarnaujančių savivaldybės darbuotojų. Tuo tarpu šalies vidurkis yra 7,4.
LLRI atliktas tyrimas rodo, kad kitos panašų gyventojų skaičių turinčios savivaldybės geba tvarkytis su kur kas mažesniu darbuotojų skaičiumi nei Šilutė.
Išpūstas biurokratų skaičius piktina šilutiškius, dauguma jų laikosi nuomonės, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių reikėtų mažinti. Tai parodė „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje surengta apklausa.
Gyventojų mažėja – biurokratų daugėja
LLRI duomenimis, per 5 metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų padaugėjo 2,6 proc.
„Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. – traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų. Reikšmingai persitvarkė tik du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, atitinkamai administracijas sumažinę 73 ir 99 darbuotojais. Beveik pusė savivaldybių, nepaisant to, kad gyventojų mažėjo, ne tik nesitraukė, bet priėmė dar naujų darbuotojų“, – teigia LLRI analitikė Aistė Čepukaitė.
LLRI skaičiavimais, užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, didėjo daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybių.
Santykinai daugiausia administracijos darbuotojų turi išlaikyti Neringos gyventojai, čia 1000 gyventojų tenka net 27 savivaldybės darbuotojai, Pagėgių – 18, Ignalinos – daugiau kaip 15. Palyginimui: Kauno rajone 1000 gyventojų aptarnauja mažiau kaip 4 savivaldybės administracijos darbuotojai, Marijampolės,Jonavos – mažiau kaip 5.
Šilutės rajone 1000 gyventojų tenka kiek daugiau kaip 8 administracijos darbuotojai.
„Suprantama, kad didžiuosiuose miestuose administracijos darbuotojų 1000 gyventojų tenka mažiau. Taip pat suprantame, kad kiekviena savivaldybė turi savos specifikos, tad darbuotojų skaičius neišvengiamai šiek tiek skiriasi. Tačiau kai kuriose tiek pat gyventojų turinčiose savivaldybėse administracijos darbuotojų skaičius skiriasi kelis kartus. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone gyventojai išlaiko 250 darbuotojų, panašaus dydžio Širvintų rajone – 101. Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 334 žmonės, Kėdainių – 157.
Kai skaičiai skiriasi šimtais, savivaldybės vadovai turėtų kelti sau klausimą, ar administracija sudėliota racionaliai – toks ir yra šių skaičiavimų tikslas“, – pastebi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tarnautojų mažėjo didžiuosiuose miestuose
Lietuvoje gyventojų skaičius nuo 2011 metų krenta – per 5 metus žmonių sumažėjo 5,4 proc., šalies populiacija susitraukė 164 tūkst. gyventojų.
„Mažėjant aptarnaujamų žmonių skaičiui, turėtų trauktis ir savivaldybių administracijos. Tačiau tendencija šioje srityje priešinga – nuo 2011 m. užimtų pareigybių savivaldybių administracijose skaičius išaugo 2,6 proc.“, – pastebi LLRI analitikai.
Nuo 2015 metų beveik pusė savivaldybių išplėtė savo administracijas. Labiausiai pareigybių skaičius padidėjo Ignalinos r. savivaldybėje (+19), išsiplėtė Telšių r. (+17), Utenos r. (+13) bei Kauno r. (+6) savivaldybių administracijos.
Tiesa, 2015 m. bendras užimtų pareigybių skaičius šiek tiek traukėsi: nuo 14 tūkst. iki 13,8 tūkst., tačiau šį mažėjimą daugiausia lėmė dviejų didžiųjų miestų – Kauno ir Vilniaus administracijų mažinimas. Dabartinis užimtų pareigybių skaičius vis dar didesnis nei 2014 metais.
Šilutės rajonas lyginamas su Šiaulių rajonu
2016 metų pradžios duomenimis, iš viso Lietuvoje savivaldybių administracijose dirba 13 800 žmonių. Mažiausiai darbuotojų dirba Birštono rajono savivaldybėje – 61, daugiausia – Vilniuje – 866 žmonės. Šilutėje dirba 338 valstybės tarnautojai.
LLRI analizėje Šilutės rajonas lyginamas su Šiaulių rajonu: abiejose savivaldybėse gyvena apie 41-42 tūkstančius gyventojų.
2016 metais Šilutės rajono savivaldybės administracijoje buvo 338 užimtos pareigybės, kai Šiaulių rajono savivaldybėje užteko 231 pareigybės. Skiriasi 1,5 karto.
Įtaką turėjo gyventojų skaičiaus pokytis
Daugiausiai administracijos darbuotojų 1000 gyventojų po Neringos tenka Pagėgių (18,13), Ignalinos r. (15,34), Birštono (14,09) ir Rietavo (13,24) savivaldybėms. Mažų savivaldybių vidurkis siekia 7,97 užimtos pareigybės 1000-iui gyventojų.
Palyginti mažai darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, turi šios savivaldybės: Kauno r. (3,9), Marijampolės (4,64), Jonavos r. (4,8) bei Raseinių r. (5,02). Didžiųjų savivaldybių vidurkis 2016 m. siekė 2,59 darbuotojo 1000-iui gyventojų.
Palyginti su 2015 m., 2016 m. daugumoje savivaldybių (42 iš 60) užimtų pareigybių, tenkančių 1000 gyventojų, daugėjo. Tai galėjo atsitikti dėl dviejų priežasčių: administracijos darbuotojų skaičiaus padidėjimo arba gyventojų skaičiaus sumažėjimo.
Šilutės rajono savivaldybėje 2016 metais užimtų pareigybių skaičius 1000-iui gyventojų padidėjo 1,86 proc. Tam esminę įtaką turėjo gyventojų skaičiaus mažėjimas.
„Šilutės naujienos“ primena, kad per paskutiniuosius metus Šilutėje 1,66 proc. gyventojų sumažėjo: 2014-aisiais savivaldybėje gyveno 41814 žmonių, o 2015-aisiais – 41120.
Valdžios argumentai
Prieš porą savaičių interneto svetainės www.silutesnaujienos.lt lankytojų klausėme: ar reikėtų mažinti Šilutės savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių?
Šiuo klausimu nuomones išreiškė 126 lankytojai.
Dauguma jų – 112 lankytojų (88,89 proc.) atsakė: „Taip. Jų yra per daug“.
5 lankytojai (3,97 proc.) atsakė: „Ne. Kuo daugiau darbuotojų, tuo geriau bus atliekami jiems paskirti darbai“.
9 lankytojai (7,14 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės.
Viešojoje erdvėje sklando anekdotas, kad mūsų Savivaldybės kai kurių tarnautojų sunkiausias darbas – sugalvoti, ką veikti darbe. O kaip yra iš tikrųjų? Situaciją paprašėme pakomentuoti ir Savivaldybės vadovų – mero Vytauto Laurinaičio ir administracijos direktoriaus Sigito Šepučio.
Anot Šilutės r. savivaldybės vadovų, iš tikrųjų savivaldybės administracijoje dirba 292, o ne 338 darbuotojai. Į LLRI analizėje pateiktą skaičių yra įtraukti 46 seniūnijų priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Ši tarnyba jau nebėra Savivaldybės administracijos dalis, todėl šie žmonės neturėtų būti įtraukti į bendrą administracijos tarnautojų skaičių.
Anot V.Laurinaičio, viena priežasčių, kodėl Šilutės rajone administracijos darbuotojų 1,5 karto daugiau negu Šiaulių rajone, yra tai, kad Šiaulių rajono savivaldybei nepriskirtas administruoti Šiaulių miestas. Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklauso ir miesto seniūnijos darbuotojai.
Dar viena priežastis, kodėl Šilutės savivaldybei reikia daugiau darbuotojų, yra socialinės rizikos šeimos. Rajone jų yra net 580. Vienam socialiniam darbuotojui priskirta prižiūrėti apie 10 tokių šeimų, todėl Šilutės rajono savivaldybės administracijai teko priimti daugiau darbuotojų.