Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Rugpjūtis, prasidėjęs karštais ir sausais orais, dar labiau sekino vandens telkinius. Lietingos paskutinės liepos mėnesio savaitės upėse vandens lygiui reikšmingos įtakos neturėjo, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė.
Liepos mėnesį daugiausiai nuseko didžiausios mūsų upės – Nemunas ir Neris, prasidedančios Baltarusijoje, kurioje šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai. Rugpjūčio 9 d. palijo daug kur, tačiau gausiau kritulių buvo tik Vilniaus apylinkėse. Bet ir čia juos pajautė tik pačios mažiausios upės, Neris ir Vilnia visiškai nesureagavo.
Gamtosauginis debitas nuo liepos 8 d. išlieka Nemune ties Druskininkais, nuo liepos 19 d. ties Kaunu, nuo rugpjūčio 4 d. – Šušvėje ties Šiaulėnais, nuo rugpjūčio 10 d. – Akmenoje-Danėje ties Kretinga, nuo rugpjūčio 11 d. Lėvenyje ties Bernatoniais.
Esant karštiems orams vis daugiau vandens telkinių nusenka žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio. Žemiau šio lygio šiuo metu yra Nemuno (išskyrus patį žemupį), Neries, Svylos, Yslykio, Nevėžio, Šušvės, Šešupės, Akmenos-Danės bei Veiviržo vandens lygis. Nurodytose upėse, vertinant vandens lygius pagal žemiausią daugiametį vidutinį vandens lygį, susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros požymius (hidrologinė sausra – kai vandens atsargos upėse, ežeruose, tvenkiniuose,vandens saugyklose sumažėja daugiau nei statistinis vidurkis), tačiau pasaulyje priimta situaciją laikyti hidrologine sausra, kai ji trunka mėnesį ar ilgiau. Jeigu toks nusekimas trunka mažiau kaip mėnesį, jis įvardijamas kaip „neigiama nuotėkio anomalija”.
Per artimiausias 10 dienų išsilaikys šilti, sausi orai, todėl tikėtina, kad visų upių vandeningumas mažės.