Gegužės 4-oji – šv. Florijono, sergėtojo nuo gaisrų diena. Ši diena Lietuvoje buvo minima iki II Pasaulinio karo, o atkūrus Nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad šv. Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose, ypač jų daug Žemaitijoje.
Švėkšnos šv. Florijonas
Miestelio centre XVIII amžiuje įkurtas grafų Pliaterių parkas su alėja, vedančia į Genovaitės vilą, tvenkiniais ir mažąja architektūra. Prie parko, šalia pagrindinės miestelio gatvės, stovi šv. Florijono statula. Ji vaizduoja vyrą romėnų kario apranga, pilantį kibirėliu vandenį ant degančio namo. Šis šventasis – gaisrininkų globėjas, tariamai saugo ir Švėkšną nuo gaisrų.
Skulptūros autorius – Vincentas Jakševičius. Trijų kartų skulptorių – menininkų Jakševičių šeimos darbai puošia ne tik Švėkšną, bet ir kitus Lietuvos miestus bei miestelius. Daugiau kaip 2 metrų lieto betono skulptūra pastatyta ant trijų tarpsnių postamento – akmens, mūro ir raudonų plytų Švėkšnos dvaro savininko grafo Jurgio Pliaterio iniciatyva ir lėšomis, sudegusios pirmosios Švėkšnos liuteronų bažnyčios vietoje.
Nusiaubė ne vienas gaisras
Beveik kiekvieno miesto ir miestelio istorijoje įvairiais laikais aprašyta tūkstančiai gaisrų. Mediniai namai įsiplieksdavo kaip degtukai, išdegdavo ištisi kvartalai, o mažesnius miestelius liepsnos nušluodavo nuo žemės paviršiaus. Deja, ne visuomet šventieji apsaugodavo nuo bene didžiausios nelaimės – gaisro. Nevaldoma, viską ryjanti ugnis kėlė siaubą ir paniką, vertė žmones ieškoti priemonių jai sutramdyti.
Ko jau ko, bet gaisrų Švėkšna pergyveno daug ir tikrai nemažų. Nuo didelių gaisrų kentėjo 1732; 1817; 1858; 1861; 1891; 1925 1980 ir 2006 metais. 1732 m. sudegė dalis miestelio ir pirmoji bažnyčia. Didžiulis gaisras vėl nusiaubė miestelį 1891 m., liepsnos surijo 30 namų, gaisre žuvo dvi moterys. 1925 m. įsisiautėjusios liepsnos Švėkšnoje pasiglemžė 139 gyvenamuosius namus, 156 ūkinius pastatus, neapsieita ir be žmonių aukų – žuvo 2, apdegė – 6. Be pastogės liko 808 žmonės. Miestelį pavyko atstatyti tik per keletą metų. Po gaisro įsikūrė du padegėlių šelpimo komitetai – krikščionių ir žydų.
1980 m. švėkšniškiai pamena serijinius gaisrus, kasnakt kylančius skirtingose miestelio vietose. Degdavo ūkiniai pastatai. Jų sukėlėjas – piromanas galiausiai buvo išaiškintas ir nuteistas 8 m. kalėti.
Paskutinis miestelį ištikęs didžiulis gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., trečiadienio popietę žodžiais nenusakoma ugnies stichija sukrėtė Švėkšną. Gaisras, prasidėjęs J. Maciejausko gatvėje, akimirksniu persimetė į gretimą Gedminaičių gatvę. Liepsnos vieną po kito rijo namus, ūkinius pastatus. Stichija buvo nekontroliuojama, nes pūtė stiprus vėjas. Chaosas truko beveik pusvalandį, kol atvažiavo Šilutės, Saugų, Žemaičių Naumiesčio, Gargždų, Šilalės, Klaipėdos ugniagesiai. Panikos apimti žmonės iš pastatų į gatvę nešė baldus, rūbus, indus, visas jų turtas gulėjo ant šaligatvių, kiemuose. O gatve kliokė vanduo, sumišęs su purvu ir suodžiais…
Prie gaisro židinio susitelkė apie tūkstantis žmonių. Vieni gelbėjo ugniagesiams, kiti padėjo vietiniams nešti daiktus, treti tik žiopsojo… Ugnį malšino 13 cisternų, dirbo 45 ugniagesiai, budėjo trys medikų brigados.
Po 3 valandų sunkaus darbo gaisras buvo lokalizuotas. Dėl neatsargaus poelgio su ugnimi, tąkart Švėkšnoje sudegė 5 gyvenamieji ir 6 ūkiniai pastatai, žuvo viena moteris, nukentėjo 11 šeimų. Gaisro padaryti nuostoliai gyventojams buvo atlyginti.
Nuo tos siaubo dienos prabėgo jau 14 metų, bet kaskart einant Gedminaičių gatve prieš akis nevalingai iškyla išgyventos akimirkos. Kelerius metus dirvonavusiame tuščiame lauke, dabar pastatyti stilingi namai, sutvarkyta aplinka. Gyvenimas vėl teka…
Ne dažnai, bet vis nuvilnija ugnies išdaigos, atnešančios išgąstį ir nuostolius. Ar saugo šventasis Florijonas švėkšniškius nuo gaisrų? Vienareikšmiškai teigti, kad ne, būtų neatsakinga. Veikiausiai turėtume jam būti dėkingi už apsaugą, negali žinoti, kaip būtų, jeigu jis Švėkšnoje nestovėtų…