Ar taisyklingai kalba mano vaikas?

kalba copyVaikų, turinčių kalbos sutrikimų, skaičius sparčiai auga. Kasmet į mokyklą ateina vis daugiau netaisyklingai kalbančių pirmokėlių.

Kodėl daugėja tokių vaikučių? Į ką reikėtų tėveliams atkreipti dėmesį ir kaip tėvai galėtų padėti savo vaikui ištaisyti netaisyklingą kalbą?

Labai svarbu vaikų kalbos sutrikimus taisyti iki mokyklos. Darželinukų artikuliacinis aparatas (liežuvis, lūpos ir kt.) yra lankstesnis, lengviau prisitaiko prie naujų judesių, todėl tarimo trūkumus lengviau galima pataisyti.
Netaisyklingai tariančiam garsus mokinukui sunkiau sekasi išmokti skaityti ir rašyti. O jei dar bendraamžiai paerzina, pasijuokia, gali atsirasti ir nepilnavertiškumas: vaikas bijo reikšti savo mintis, stengiasi tylėti, gali pradėti net mikčioti.

Tėveliai dažnai klausia, kas gali turėti įtakos vaiko kalbos raidai?

Silpnesnės sveikatos, linkusių dažniau sirgti, gimusių neišnešiotų vaikų kalba gali vystytis lėčiau – jie vėliau pradės kalbėti, ilgiau formuosis taisyklingas garsų tarimas, kitos kalbos sistemos grandys.
Įtakos gali turėti ir paveldėjimas, gimdymo traumos, galvos traumos, persirgtos sunkios somatinės ligos, klausos sutrikimai.

Vaikai, kurių nepakankamai išlavėjęs artikuliacinis aparatas ir foneminė klausa (gebėjimas iš klausos skirti panašiai skambančius garsus), gali ne tik pradėti kalbėti vėliau, bet ir turėti tarimo sutrikimų.
Neigiamai kalbos vystymąsi veikia nepakankamas dėmesys vaiko poreikiams, jo lavinimui, ugdymui.

Įtakos vaiko kalbos raidai gali turėti net kai kurie būdo bruožai: uždarumas, pasyvumas, nepasitikėjimas savimi.

Meškos paslaugą sklandžiai vaiko kalbos raidai daro ir šiuolaikinės technologijos. Televizoriai ir kompiuteriai – prasti vaiko pašnekovai. JUNESCO duomenimis, 98 proc. vaikų žiūri televizorių daugiau nei 3 val. per dieną. Nemažai laiko vaikai praleidžia ir prie kompiuterių. Tyrimais nustatyta, kad 25 proc. keturmečių turi kalbos sutrikimų, nors prieš du dešimtmečius tokių vaikų tebuvo 4 proc.

Prie kompiuterių ir televizorių prilipę vaikai rečiau girdi šnekamąją kalbą. Kadangi galvojimas balsu skatina mąstymą, tėveliams pats laikas iš televizorių ir kompiuterių perimti iniciatyvą ir ne juokais pamiklinti liežuvius…
Tai kaip gi galėtų tėveliai paskatinti savo mažylio kalbos raidos vystymąsi?

* Nuolat kalbėkite su vaiku, net jei jis jūsų nesupranta. Vaikas turi girdėti taisyklingą, aiškią, sklandžią, maloniai skambančią jūsų kalbą. Venkite griežtos, irzlios intonacijos, nebarkite vaikučio.
* Sekite pasakas, deklamuokite eilėraštukus, dainuokite ir skatinkite vaiką tai daryti kartu. Keisdami balso tembrą, toną, intonaciją, pasitelkdami kūno judesius, mimiką – sudominkite ir prajuokinkite savo vaiką. Teigiamos emocijos aktyvina, skatina saviraišką, padeda užsimegzti pokalbiui.
* Skatinkite kartoti žodžius. Stebėkite, kas traukia vaiko dėmesį, kuo jis domisi, ko prašo, klausia. Pavadinkite jo rodomus daiktus, skatinkite vaiką kartoti žodžius. Parodykite, kad suprantate. Praplėskite ir pakartokite vaiko sakinį – taip parodysite, kad supratote, ką jis norėjo pasakyti.
* Vaikams reikia aiškumo. Kalbėkite neskubėdami, trumpais, aiškiais, paprastos struktūros sakiniais, aiškiai ir taisyklingai tarkite žodžius.
* Nepertraukite ir primygtinai netaisykite vaiko kalbos. Tiesiog tinkamu momentu taisyklingai pakartokite neteisingai ištartą žodį. Jei pastebėjote, kad vaikas susidomėjo, pasiūlykite pačiam pakartoti. Lėtai tarkite žodžius skiemenimis – lai vaikas stebi, kaip juda jūsų lūpos. Daugelis vaikų su malonumu įsitraukia į tokį žaidimą ir pamažu įpranta kartoti lūpų judesius, o taisyklingai ištartas žodis ir nuoširdus pagyrimas suteikia daug džiaugsmo.
* Neskubinkite kalbančio vaiko, išklausykite jį iki galo.  Skubinamas vaikas jaudinasi, kad nespės pasakyti visko, ką norėjo, pameta mintį, ima užsikirsti, neberanda reikiamų žodžių ir pan. Tokios stresinės situacijos gali ne tik gerokai sumažinti vaiko norą bendrauti, bet net tapti mikčiojimo priežastimi.
* Būtinai atsakykite į visus vaiko klausimus. Pasikalbėkite apie tai, kas jam svarbu.
* Lavinkite vaikų smulkiąją motoriką. Žaiskite pirštukų žaidimus, pieškite, karpykite, lipdykite, kartu rūšiuokite sagas, žirnius, pupas…

Na, o kalbos sunkumus vaikams padeda įveikti logopedas. Logopedai jus mielai pakonsultuos darželiuose ir mokyklose.