Ar tikrai nuorūka – menka ir nereikšminga šiukšlė?

nuorukaAtėjus pavasariui ir nutirpus sniegui akis rėžė cigarečių nuorūkos.

Kokia šių atliekų žala gamtai, aplinkai, o tuo pačiu – ir žmonėms?

Kasmet Lietuvoje oficialiai parduodami 3 milijardai cigarečių. Iš jų kasmet surenkama 1,5 tūkst. tonos atliekų – tokiame kiekyje yra beveik 150 kg toksiškų medžiagų: švino, gyvsidabrio, vario, kadmio, cinko ir chromo.

Didžiausią žalą gamtai daro nuorūkos, išmestos į vandens telkinius. Skaičiuojama, jog vos viena nuorūka gali užteršti iki 1 000 litrų vandens ir padaryti jį nebetinkamą gyvybei. Vandenyje nuorūka nesuyra apie 15 metų, o gamtoje – ir dar ilgiau, apie 20-30 metų.

Jeigu bent kas tūkstantoji nuorūka patenka į vandens telkinį, kasmet užteršiama apie 3 mln. kub. m vandens, kuris tampa nebetinkamas gyvybei.

Tik iš pirmo žvilgsnio cigarečių filtrai panašūs į nekenksmingą medvilninę vatą. Iš tikro jie gaminami iš sintetinio pluošto – celiuliozės acetato. Ši medžiaga yra viena iš plastiko formų ir gamtą veikia taip pat, kaip ir kiti plastikai. Nors šio plastiko suirimo laikas ir yra trumpesnis nei įprastų, šis turi vieną papildomą faktorių – papildomą taršą.

Cigarečių nuorūkose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų, o nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Daugybė šių atliekų randa kelią į upelius, jūras ir vandenynus. Nikotinas lengvai tirpsta vandenyje, tačiau niekur nepranyksta. 2001 metais JAV atliktas tyrimas įrodė, kad nuodingas medžiagas pasisavina smulkūs amebiniai gyvūnai – vandens blusos, kurios apsinuodija ir perneša įvairias alergijas žuvims. Kenksmingos medžiagos įvairiuose organizmuose lieka daugybę metų, kol suyra.

„Nuorūkų žala yra viena iš problemų, kuri dažnai nepripažįstama, suvokiama, kaip per maža, kad į ją būtų kreipiamas dėmesys. Tačiau skaičiai kalba patys už save, jiems negalime likti abejingi, juo labiau, kad ir problemos sprendimas nereikalauja didelių investicijų ar technologijų, o viso labo – visuomenės sąmoningumo“, – teigia Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Praėjusią savaitę ministerija inicijavo nuorūkų tvarkymo akciją ir informacijos apie jų daromą žalą aplinkai skaidą.

Žmogus, suvokdamas, kad nuorūka suyra, mąsto, kad neteršia gamtos. Visuomenė turi rūpintis gamta, rinkti nuorūkas, tvarkyti jas. Kokia galima prevencija? Vienas iš būdų – rūkymo zonų įrengimas, žmonių prašymas rinkti nuorūkas ir jas priduoti. Žmonės turi suprasti, kad teršia gamtą, vandens telkinius ir jų ekosistemą. Ši informacija ypač aktuali žvejams, kurie, laukdami laimikio, surūko ne vieną ir ne dvi cigaretes, kuri nukeliauja ir į vandens telkinius.

Už bet kur numestą nuorūką yra taikoma administracinė atsakomybė. Administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra numatyta: už rūkymą neleistinose vietose skiriamas įspėjimas arba bauda. Už ne vietoje numestą nuorūką arba šiukšlinimą – įspėjimas arba bauda apie 500 Eur. Ši tvarka galioja visose savivaldybėse.

Tačiau miesto skveruose, pakelėse ar daugiabučių namų kiemuose nuorūkų kiekis ir matomi pažeidimai yra dideli ir akivaizdūs. Tad pagalvokite, prieš užsimodami bet kur numesti nuorūką.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.