Pavasarį, kai bunda gamta, labiausiai tinkamas laikas pakalbėti apie meilę. Šįkart apie žmonių ir valdžios meilę.
Šiuolaikinių Lietuvos gyventojų sąmonėje yra susiformavęs sunkiai pakeičiamas stereotipas, kad valdžia turi juos mylėti.
Šį norą patvirtina net ir solidžios socialinės apklausos. Tačiau jei apie valdžios meilę žmonėms imtume klausinėti praeivius gatvėje, daugelis liūdnai ar net piktai skųstųsi, jog valdžia jų nemyli. O perklaustas, kodėl nejaučia valdžios meilės, dažnas tiesiog atšautų: nemyli, nes valdžia yra bloga.
Kad visos valdžios daugiau ar mažiau yra blogos, galima sutikti, tačiau į šią problemą norisi pažvelgti kiek kitu kampu.
Ar mes, Lietuvos žmonės, visada esame nusipelnę valdžios meilės?
Klausimas nėra beprasmis, nes mylėti labiausiai traukia sau pagarbos reikalaujantį bei įvairiomis dorybėmis apdovanotą žmogų.
Prieš kelias savaites per Lietuvą nusirito profesinių sąjungų suorganizuotas dviejų valandų įspėjamasis streikas. Juo šalies mokytojai pareikalavo iš Švietimo ir mokslo ministerijos sustabdyti mažų mokyklų naikinimą, sudaryti geresnes darbo sąlygas bei suteikti didesnį teisinį saugumą mokytojams.
Keliamos problemos aktualios ir Šilutės rajono mokytojams, todėl streikas įvyko dviejose Šilutės mokyklose – Šilutės pirmojoje ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijose.
Kiek keista, bet kaimų – Degučių, Pašyšių, Sakūčių, Gorainių ir kitose švietimo įstaigose dirbantys pedagogai prie streiko neprisidėjo. Keista todėl, kad būtent šiems mokytojams artimiausiu metu teks pajusti mokyklų reorganizaciją ar net uždarymą, ir tai neigiamai paveiks jų darbo sąlygas bei pamažins darbo užmokestį.
Dvigubai keista darosi žinant, kad šių mokyklų atstovai jau būriavosi ir dar būriuosis prie valdžios – savivaldybės tarybos – durų su prašymais valdžiai pademonstruoti savo meilę ir neliesti šių mokyklų.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Šilutės pradinės mokyklos ir jos Naujakurių skyriaus mokytojus, kurie taip pat nesiryžo prisidėti prie streikuojančių kolegų.
Nereikėjo būti dideliu pranašu norint numatyti, jog Šilutės rajono savivaldybės taryba priims sprendimą dėl daugelio kaimų mokyklų reorganizacijos. Keisčiausias, be konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis, todėl praktiškai pažeidžiant Vyriausybės nutarimą, sprendimas buvo Šilutės pradinę mokyklą prijungti prie Pamario pagrindinės mokyklos.
Kaip ten bebūtų, bet reorganizacijos planas priimtas, tuo suteikiant šiose įstaigose dirbantiems žmonėms papildomą akstiną kalbėti apie blogą, jų nemylinčią valdžią.
Rajono valdžia savo nemeilę Šilutės mokytojams demonstruoja ir kitu būdu. Vienašališkai, nesitardami su mokytojais, savivaldybės „galvos“ paruošė taupymo planą – iki minimumo sumažinti mokytojų atlyginimų koeficientus, nemokėti už darbą su būreliais rugsėjo ir birželio mėnesiais ir net atleisti dalį mokytojų. Pasitarę tik patys su savimi, rajono vadovai šį planą pasiruošę įgyvendinti jau nuo kovo 1 d.
Kad valdžios žmonių akyse mirga tik pinigai – galima suprasti. Bet, kad mokytojai, kuriems bloginamos darbo sąlygos, dėl ko jie negalės tinkamai ugdyti mažųjų šilutiškių, ir jų atžvilgiu ciniškai nesilaikoma teisės aktų, tyli – kelia apmaudą. Ar galės bijantys, matantys valdžios daromą neteisybę, tačiau tylintys mokytojai, išugdyti visavertį Lietuvos pilietį?
Taigi kodėl valdžia turėtų mylėti žmones, kurie nepajudina nė piršto, kad pademonstruotų svarbiausias savo dorybes – žmogiškąjį orumą, pilietinę drąsą, pasiryžimą ginti savo teises? Tokiems iš valdžios galima tikėtis tik gailesčio, kuris ir bus pademonstruotas – tarybos nariai liūdnais veidais kels rankas balsuodami už mokyklų naikinimą, o meras susirūpinusiu veidu pasirašys taupymo planus.
O gal vis dėlto nelaukti kol įvyks stebuklas ir valdžia pamils mokytojus, o imtis priemonių iškovoti jų meilę.
Pirmieji žingsniai žengti – Šilutės pradinėje ir Rusnės specialiojoje mokyklose įsikūrė profesinės organizacijos, Šilutės pirmojoje ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų mokytojai prisijungė prie šalies švietimiečių streiko. Kovo 6 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kartu su Šilutės rajono pedagogų švietimo centru organizuoja seminarą visiems mokytojams „Mokytojo teisės ir pareigos šiuolaikinėje mokykloje“.
Tokių žingsnių reikės ir daugiau, nes meilės, net ir valdžios, reikia siekti ilgai ir atkakliai.