Kuris iš mūsų nėra patyręs, ką reiškia, kai iš nuovargio lipte limpa akys, bet užmigti negali? Nors ir tūkstančius avių mintyse suskaičiuotum.
O kas nepažįsta jausmo, kai kaskart verčiantis ant kito šono pabundama arba kai naktimis sapnuojasi košmarai?
Praėjusią savaitę paminėję Tarptautinę miego dieną (ji daugelyje Europos šalių minima kovo 21-ąją), pakalbėkime apie miegą. Kas jį trikdo ir ką daryti, norint kad miegas būtų saldus.
Laiko „stumdymas“ vargina
Kaip teigia gydytoja psichiatrė Nijolė Bučelytė, miegą trikdo daugybė dalykų, tačiau didžiausią žalą jam daro nuolatinis laiko „stumdymas“ pirmyn ir atgal, kitaip tariant, vasaros laiko keitimas į žiemos ir atvirkščiai.
„Paskutinįjį kovo ir spalio savaitgalį persukus valandą į priekį arba atgal, keičiasi įprastas žmonių darbo ir poilsio režimas, biologinis laikas nebesutampa su astronominiu. Žmonėms sutrinka miegas, išryškėja depresija, kurios atvejų pavasarį ir rudenį ypač padaugėja, gali paūmėti net kai kurios ligos. Pakeitus laiką, pirmieji keli mėnesiai organizmui būna sunkiausi, ilgainiui, kai šis prie pokyčių jau kaip ir pripranta, prisiderina, vėl reikia į kurią nors pusę persukti valandą“, – tvirtina gydytoja.
Didžiausi kenkėjai
Anot N.Bučelytės, miegui įtakos turi ir liguista žmogaus būsena. Kai kurias ligas – nerimo sutrikimus, neurozes, depresiją, šizofreniją ir kitas – paprastai lydi nemiga, rečiau padidėjęs mieguistumas.
„Miegą dažnai sutrikdo pernelyg didelis nuovargis, stresas. Kad ir kaip tai skambėtų juokingai, bet labai pavargęs ar pervargęs žmogus dažnai visiškai negali užmigti. Miego kiekybę ir kokybę taip pat lemia tokie dalykai, kaip triukšmas, ypač ritminis (kai girdima ne muzika, bet ritmiškai dundantys mušamieji), šviesa, šalia esančių žmonių kalbėjimas, knarkimas, toje pačioje patalpoje veikiantis televizorius arba kompiuteris. Pastarųjų priežasčių ne visada įmanoma išvengti, tačiau jos dažniau neigiamai veikia jautresnius asmenis ir nebūtinai kiekvieną naktį“, – pasakoja gydytoja.
Būtina nepamiršti ir tokių nemigos priežasčių, kaip nemėgstamas darbas, konkurenciniai santykiai su kolegomis, nuolatinis skubėjimas, baimė prarasti pragyvenimo šaltinį. Nuo pastarųjų vaistų, deja, nėra.
Alkoholis, kava, rūkymas, persivalgymas ar priešingai ėjimas miegoti tuščiu skrandžiu, pasak psichiatrės, žmones veikia skirtingai: vienus slopina, kiti, atvirkščiai, tampa gerokai aktyvesni nei paprastai.
Paskutinį kartą valgyti rekomenduojama iki nakties poilsio likus maždaug 2-3 valandoms.
„Miegui taip pat kenkia šaltis, itin didelis karštis, nepatogi lova, svetima miegojimo vieta, nepatogi padėtis – kiekvienas žmogus turi jam įprastą miegojimo pozą, kurioje užmiega greičiausiai ir miega ramiausiai“, – pasakoja N.Bučelytė.
Slaugydami „perdega“
Gydytoja priduria, jog miego kiekybei ir kokybei įtakos gali turėti ir nuolatinis artimo sunkiai sergančio žmogaus slaugymas, kai reikia dažnai keltis padėti ligoniui, kai įtampa neatslūgsta nei dieną, nei naktį. Ši veikla itin sunki tiek fiziškai, tiek emociškai, ji gali išprovokuoti įvairių sveikatos sutrikimų.
Tokiais atvejais labai dažnai ligonius slaugantiems žmonėms nustatomas „perdegimo“ sindromas, pasitaiko depresijos, įtampos, nerimo būsenų, kurios lydi visą slaugymo laiką ir net po to.
Nuo pasivaikščiojimo prieš miegą iki žolelių
Kada dėl prasto miego, kai naktį nuolat pabundama, kai apskritai sunku užmigti, verta susirūpinti?
N.Bučelytės tvirtinimu, jei žmogus nekokybiškai miega parą ar dvi, panikuoti dėl to dar nereikėtų. Kas kita, jei minėti miego sutrikimai vargina porą savaičių, ilgesnį laiko tarpą. Tuomet organizmas gali kaip reikiant išsekti, gresia rimtesnės ligos.
Kartais, norint sureguliuoti miegą, atsikratyti nemigos, gali kurį laiką tekti vartoti vaistų. „Būtina atminti, kad nemigos gydymas – tai ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis geriausiai įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę“, – teigia psichiatrė.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė pastebi, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi nekokybišku miegu, nemiga, užsukę į vaistinę, teiraujasi, kaip galėtų sau padėti.
„Nėra vieno universalaus visiems tinkančio patarimo, kaip įveikti nemigą. Būtina atminti, jog žmonės turi skirtingų įpročių, skirtingai ilsisi, atsipalaiduoja. Pavyzdžiui, vienus raminamai veikia pasivaikščiojimas gryname ore prieš miegą, kitus – vandens procedūros, treti klausosi ramios muzikos arba skaito knygą. Ketvirtus labiausiai ramina įvairios žolelių: mėtų, melisų, jonažolių ir kitų vaistažolių mišinių arbatos. Naudinga žinoti, jog visų šių žolių ekstraktai dažnai įeina ir į homeopatinių preparatų, maisto papildų, skirtų padėti organizmui nusiraminti, atsipalaiduoti, sudėtį“, – pasakoja vaistininkė J.Cijunaitienė.
Vaistininkė priduria, kad gydant miego sutrikimus, ne visada lengva įvykdyti gydytojų rekomendacijas.
„Žmogus turi keltis, vykdyti savo pareigas, veiklas, kurios dažniausiai ir yra pagrindinė nemigos priežastis. Dauguma jaučiasi tarsi patekę į užburtą ratą. Norint iš jo ištrūkti, labai svarbu stengtis kuo daugiau ilsėtis, nors kartą per savaitę kelias valandas skirti širdžiai maloniai veiklai: sportui, susitikimui su draugais, kinui, pasivaikščiojimui ir panašiai. Kartais, kaip jau ir minėjau aukščiau, stebuklus daro paprasčiausios žolelės: iš jų paruoštos arbatos, antpilai, nuovirai, kvapų maišeliai. Įvairių žolinių preparatų galima įsigyti visose „Camelia“ vaistinėse“, – teigia J.Cijunaitienė.