„Pernai fiksavome virš 100 įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukininkai. Įpusėjus vasarai jau fiksuota bene pusė tiek įvykių, kiek per visus praėjusius metus. Pasiektas tokių nelaimių pikas, tačiau vasara tik įpusėjo, o paspirtukų sezonas paprastai trunka iki pirmojo sniego“, – sako BTA atstovas Andrius Žiukelis.
Lietuvos transporto saugos administracijos tyrimas parodė, kad KET nesilaiko net 70 proc. paspirtukininkų. Dažniausiai pažeidimai susiję su šalmų ir šviesą atspindinčių liemenių nedėvėjimu, važiavimu per pėsčiųjų perėjas, važiavimu vienu paspirtuku keliese ar esant neblaiviam.
„Paspirtukininkai ne tik patys krenta, bet kliudo pėsčiuosius arba susiduria su kitomis transporto priemonėmis. Esame fiksavę nemažai atvejų, kai nelaimė įvyksta automobiliui kertant dviračių taką arba pačiam paspirtukininkui ne pagal taisykles įvažiavus į važiuojamąją dalį. Pasitaiko, kai automobiliai kliudo ta pačia kryptimi važiuojančius paspirtukininkus“, – sako BTA ekspertas.
Dėl kelionių šaligatviais spręs savivaldybės
Vasaros pradžioje Seimas priėmė KET pokyčius, kurie įsigalios nuo 2024 metų sausio. Elektrinių paspirtukų vairuotojai galės važiuoti šaligatviais, jei savivaldybės nenustatys kitaip. Bus ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti juos galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pastebi, kad paspirtukininkai pripratę prie nebaudžiamumo. Pavojingus manevrus ji jau kurį laiką pastebi ne tik ant pėsčiųjų takų, bet ir judriose miesto gatvėse.
„Ne kartą buvo, kad važiuojame su mokiniu tuneliu, pirma juosta, 60 km/val. greičiu ir pamatome, kad antra juosta mus lenkia paspirtukininkas. Aišku, galingesniu paspirtuku, bet vis tiek, be liemenės ar žibintų. Tunelio tamsoje tokio žmogaus visiškai nematai. Jeigu jis dar sugalvotų persirikiuoti, nelaimės būtų neišvengta“, – sako ji.
A. Žiukelis priduria, kad papildomų pavojų gali kilti, jei savivaldybės nuspręs paspirtukininkams drausti važiuoti šaligatviais. Kone didžiausią riziką kelia galimi eismo dalyvių greičio bei gabaritų skirtumai. Dažniausiai sutinkami paspirtukai pasiekia 25-30 km/val. greitį, jie neturi ir posūkio signalo. Tokia transporto priemonė kelyje kels pavojų ne tik paspirtukininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lenkdami vairuotojai turės ne tik saugiai manevruoti, bet ir tikėtis, kad paspirtukininkas nesugalvos staiga keisti važiavimo krypties.
Būtiniausias sprendimas nepriimtas
Dar vienas aspektas, kuris kliūna vairavimo instruktorei – taisyklių įgyvendinimas. Jos įsitikinimu, policijos pareigūnams čia užkrauta tokia našta, kurios jie nebus pajėgūs panešti.
„Jei policija kasdien pagautų bent vieną kitą pažeidėją, tai jau būtų pasiekimas. Kas bus svarbiau pareigūnams: tikrinti kažkokį paspirtuką ar skubėti į šeimyninį konfliktą? Prioritetų sąraše paspirtukininkai vargu ar bus aukštoje vietoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jai pritaria ir Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas. Jis sako kad bandymas spręsti paspirtukų problemą yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Lieka neišspręsta, ką daryti pamačius pažeidėją? Naujosios taisyklės nesukuria paspirtukininko identifikacijos sistemos.
„Šie daiktai pagal ES teisę šiaip jau turėtų turėti valstybinį numerį ir draudimą. Nei vieno, nei kito atsiradimas nenumatytas, nors Seimui ir buvo siūlyta. Įsivaizduokime, kažkas greitai pralėkė, numetė paspirtuką ne vietoje. Ką man daryti? Net nėra galimybės policijai pranešti, kad paspirtukas su konkrečiu identifikacijos numeriu pažeidė taisykles“, – teigia jis.
Pagal BNS inf.