Šios savaitės penktadienis, Žolinė, yra nedarbo diena, tad laukia ilgasis savaitgalis, teks dirbti viena diena trumpiau.
Ilgųjų savaitgalių šiemet išpuola nedaug – turime aštuonias nedarbo dienas ir tik tris ilguosius savaitgalius. Trys šventės sutampa su savaitgaliais.
Žolinė – paskutinis šiemet ilgasis savaitgalis
Žolinė, Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmės, švenčiama rugpjūčio 15 d., šiais metais bus penktadienį. Žolinės bus paskutinis ilgasis savaitgalis šiais metais.
Tuo tarpu metų pabaigoje – gruodžio 24-26 dienomis, per kurias švenčiamos Kūčios ir Šv. Kalėdos, susidarys net penkios poilsio dienos.
Iki 2013 m. Lietuvoje galiojo tvarka, pagal kurią darbo dienos, įsiterpiančios tarp savaitgalio ir šventės, perkeliamos į ankstesnį ar vėliau einantį šeštadienį. Tokiu būdu savaitgaliai pailgėdavo dvigubai. Nemažai žmonių pasinaudodavo proga pasidaryti trumpas atostogas ir išlėkti į užsienį.
2013-aisiais turėjome 10 laisvadienių ir tris ilguosius savaitgalius. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 2011-aisiais buvo net šeši ilgieji savaitgaliai.
Senovės lietuviai per Žolinę dėkodavo deivei Ladai
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių.
Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas.
Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.
Per Žolinę Marija įžengė į dangų
Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Žolinės ištakos siekia IV a. pab. Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė. Vakaruose ji minima nuo VI-VII a.
Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių.
1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė kaip dogmą.
Lietuvoje prigijo liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai.
Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Pivašiūnuose (Alytaus r.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio r.), Panemunyje (Rokiškio r.), Surdegyje (Anykščių r.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių r.).