„Šilutės naujienos“ tęsia straipsnių ciklą apie iškilias Mažosios Lietuvos asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką ne tik Šilutės krašto, bet ir Lietuvos gyvenime.
Šįkart dėmesį skiriame ypatingam šviesuoliui, pirmajam Šilutės miesto Garbės piliečiui Jurgiui PLONAIČIUI. Šių metų rudenį minėsime 110-ąsias jo gimimo metines, tačiau daliai skaitytojų, ypač jaunesniajai kartai, gali kilti klausimas, kas jis toks, kuo jis ir jo veikla reikšmingi Šilutei?
Pati Savivaldybė neturi išsamaus J.Plonaičio veiklos ir jo nuopelnų mūsų kraštui ir visai Lietuvai pristatymo – Savivaldybės svetainėje publikuojama tik trumputė pirmojo Garbės piliečio biografijos santrauka.
Daugiau informacijos apie šią išskirtinę asmenybę padėjo gauti Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas. Jis yra bendravęs su J.Plonaičiu, turi jo prisiminimų garso įrašų.
A.Gečas mano, jog pasitinkant J.Plonaičio 110-ąsias gimimo metines vertėtų labiau pasigilinti į jo nuopelnus Lietuvai, išsamiau pristatyti visuomenei šį šiek tiek užmirštą šviesuolį, surengti jo jubiliejaus minėjimą ir jo veiklai skirtą istorinę konferenciją.
Palaikome šias mokytojo iniciatyvas, apie būsimus renginius plačiau informuosime „Šilutės naujienose“, o šįkart publikuojame A.Gečo parengtą straipsnį apie Šilutės Garbės pilietį J.Plonaitį.
J.Plonaitis – ypatingos erudicijos, išskirtinės veiklos ir aukštos kultūros asmenybė
Šilutės miestas turi ypatingą nominaciją – garbės ženklą – Šilutės miesto Garbės pilietis. Šis vardas gali būti suteiktas Lietuvos Respublikos piliečiui taip pat ir užsieniečiui už ypatingus nuopelnus Šilutės miestui bei kitoms Šilutės rajono vietovėms.
Nuo 1991 m. šiuo garbės ženklu buvo įvertinta tik keturių garsių Šilutės krašto žmonių veikla. Šią temą dar kartą prisiminti paskatino tai, kad šių metų rugsėjį sukanka 110-osios Jurgio Plonaičio, pirmojo Šilutės miesto Garbės piliečio, gimimo metinės.
J.Plonaitis gimė 1902 metų rugsėjo 19 dieną netoli Kintų. Baigęs gimnaziją dirbo Klaipėdoje, Tautiniame lietuvių banke, buvo aktyvus vietos lietuvių kultūriniame gyvenime. J.Plonaitis dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime, po kurio kraštas autonomijos teisėmis buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos. 1935 m. J.Plonaitis buvo išrinktas Klaipėdos krašto seimelio deputatu.
J.Plonaitis išgyveno Antrojo pasaulinio karo baisumus ir patyrė Mažosios Lietuvos gyventojams tekusius baisius išbandymus. Karo pabaigoje jis su šeima grįžo į Šilutę, kurioje gyveno ir dirbo iki savo ilgo gyvenimo pabaigos sulaukęs mūsų valstybės atgimimo.
Už nuopelnus Lietuvai, už lietuvybės stiprinimą J.Plonaitis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir LDK Gedimino ordino medaliu.
1991 m. jam Šilutės miesto tarybos sprendimu jam buvo suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas.
Kodėl būtent J. Plonaičiui pirmajam buvo suteiktas Šilutės miesto garbės piliečio vardas?
Manau, kad tai lėmė keletas su jo veikla susijusių aplinkybių. Pirma, labai aktyvi ir plati J.Plonaičio visuomeninė veikla, dėl lietuvybės išsaugojimo Klaipėdos krašte. J.Plonaitis savo atsiminimuose ne kartą pabrėžė: „Tėvų buvo įkalta, kad esame lietuvininkai, ne vokiečiai“. Būtent šeimos aplinka ir lėmė jo tvirtas tautines nuostatas. Vėliau J.Plonaitis su bendraminčiais Kintuose įkūrė lietuvių jaunimo draugiją „Rūta“, o pradėjęs dirbti Klaipėdoje, įsitraukė ir į K.Donelaičio draugijos veiklą.
Kita reikšminga aplinkybė buvo J.Plonaičio dalyvavimas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. Jurgio asmenybė formavosi veikiama reikšmingų to meto politinių įvykių: 1918 m. Tilžėje buvo paskelbtas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos Aktas, paskui Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas valdyti Prancūzijai. Visi šie įvykiai be jokios abejonės darė didelę įtaką jaunajam J.Plonaičiui, ir 1923 m. vos dvidešimties sulaukęs jaunuolis su ginklu rankose stojo į vietos sukilėlių gretas.
Reikėtų išskirti ir dar vieną aplinkybę – Jurgio Plonaičio politinę veiklą Klaipėdos krašte. Po sukilimo Klaipėdos kraštui autonomijos teise tapus Lietuvos Respublikos dalimi, J.Plonaičiui visuomeninio darbo krūvis dar labiau padidėjo. Jis buvo išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos nariu, o 1935 m. – ir Klaipėdos krašto seimelio nariu.
Tai buvo sudėtingas politinis laikotarpis, nes po 1933 m. nacistinė Vokietija vis garsiau reikalavo „grąžinti Memelį“ ir drąsino vietos nacius nepaklusti Lietuvos valdžios sprendimams krašte. Lietuvos vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių prieš vietos nacistus. Tai sukėlė didžiulį oficialiojo Berlyno įtūžį. Lietuvai buvo daromas didelis politinis ir ekonominis spaudimas, kurį be abejonės jautė ir Klaipėdos krašto seimelio narys J.Plonaitis.
J.Plonaitis reiškėsi ir sportinėje veikloje – jis žaidė futbolą Klaipėdos rinktinėje, yra liudijimų, kad būtent jis įkūrė pirmąjį futbolo klubą „Laisvė“ Šilutėje, bet labiausiai jis žavėjosi buriavimu.
Plonaitis kartą prisipažino: „Mus, pajūrio gyventojus, nuo seno viliojo Kuršių marios ir Baltijos jūra. Tik po 1923 m., kai Klaipėda buvo grąžinta Lietuvai, atsirado galimybė įkurti lietuvišką jachtklubą, išplaukti į platesnius vandenis. Aš labai norėjau plaukioti su burėmis“.
1933 m. jis su broliu Kristupu ir kitais bendražygiais jachta „Gulbė“ dalyvavo plaukime nuo Klaipėdos per Baltijos ir Šiaurės jūras iki Londono ir toliau iki Oslo, Geteborgo, Giotos kanalu skersai per Švediją iki Visbio Gotlando saloje ir atgal į Klaipėdą. Tai buvo didžiausias Lietuvos buriuotojų žygis tarpukario metais.
Šis „Gulbės“ plaukimas sukėlė Lietuvos visuomenėje didžiulį susidomėjimą, išgarsino Lietuvos vardą bei paskatino kitus lietuvius buriuoti. Beje, šio žygio metu buvo nuplaukta net 2500 jūrmylių. Šis rekordas išsilaikė net 70 metų iki Atgimimo laikotarpio, kai Lietuvos buriuotojai vėl galėjo leistis į tolimas keliones.
Iš minėtų J.Plonaičio gyvenimo ir veiklos epizodų susidaro gana išsamus jo veiklos vaizdas. Prieš mus iškyla tikrai nepaprasta asmenybė, kurios gyvenimas galėtų sudominti ir rašytojus, ir kino meno kūrėjus. Jo veikla gali būti ir puikus pavyzdys mūsų jaunimui.
J.Plonaičio įvertinimas suteikiant jam Šilutės miesto Garbės piliečio vardą yra visiškai logiškas, pagrįstas ir suprantamas. Šis 1991 m. Šilutės miesto tarybos, pirmininkaujamos Virginijaus Skirkevičiaus, sprendimas – labai įžvalgus, labai svarbus iš sovietinės priespaudos besivaduojančiai tautai.
Kada ir kaip aš susipažinau su Jurgiu Plonaičiu?
Tai buvo Atgimimo metai. Man, kaip istorijos mokytojui, buvo labai įdomi mūsų krašto istorinė praeitis patirta iš pirminių šaltinių. Neapsirikau – J.Plonaitis pasirodė besąs neišsenkantis istorinis šaltinis. Tai tikrai buvo nepaprastas žmogus, kuris pasižymėjo plačia erudicija, turėjo puikią atmintį, gražią iškalbą, aukštą kultūrą.
Į kiekvieną susitikimą su J.Plonaičiu ateidavau nešinas juostinį magnetofoną „ELFA“, kuriuo man pavyko mūsų pokalbius užrašyti. Tai yra vertingi įrašai, kuriuose galima išgirsti apie 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimą, apie Klaipėdos krašto jaunimo organizacijų susivienijimą „Santara“, apie iškilias Klaipėdos krašto asmenybes, kurias J.Plonaitis pažinojo: I.Simonaitytę, Vydūną, A.Braką, R.Raišukytę ir daugelį kitų.
Taip pat daug kalbėta apie Klaipėdos krašto bankus, jų veiklą. Bankininkas J.Plonaitis buvo labai išsilavinęs žmogus, kuriam rūpėjo įvairios gyvenimo sritys. Jo atmintis išties buvo ypatinga. Būdamas tokio solidaus amžiaus – tuomet jam buvo 87 m. – jis nesinaudojo jokiais užrašais, knygomis ar žinynais. Bent jau mūsų ilgų pokalbių metu jis vadovavosi tik savo atmintimi, įvykius atkurdamas labai aiškiai.
Kaip būtų galima paminėti Jurgio Plonaičio 110-ąsias gimimo metines?
J.Plonaičio asmenybė, jo veikla ir jos įvertinimai skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais įpareigoja mus labai rimtai paminėti šio iškilaus mūsų kraštiečio gimimo 110-ąsias metines.
Manau, reikėtų kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės administraciją su siūlymu ta proga sudaryti darbo grupę, kuri ir imtųsi visų organizacinių darbų. Ką būtų galima nuveikti?
Didelių išlaidų tikrai nereikėtų rengiant konferenciją, skirtą Jurgiui Plonaičiui. Joje būtų galimybė pristatyti savo pranešimus, atsiminimus apie J.Plonaičio veiklą, jos reikšmę mums. Būtų galima organizuoti ir kitokias veiklas.
Beje, įdomu, gal atsirastų šilutiškių, kurie pažinojo J.Plonaitį ir norėtų pasidalinti savo atsiminimais. Tokius prašome kreiptis į „Šilutės naujienų“ redakciją.
Kviečiame visus, kurie nori išsaugoti mūsų krašto istorinę praeitį ir perduoti ją jaunajai kartai 2012 m. spalio mėnesį skirti Šilutės miesto Garbės piliečio J.Plonaičio atminimui paminėti. Tai būtų tikrai įsimintina ir prasminga veikla.
Projektas: „Mažosios Lietuvos šviesuoliai – iš praeities į dabartį”.