Rugsėjo mėnesį teismas nusprendė, kad šilutiškei L.S. teks ilgai sėdėti už 2010 metais atliktus nešvarius darbelius. Ši moteris, kurios vyras įkalintas Alytaus pataisos namuose, bendradarbiavo su sutuoktinio kalėjimo draugu (jo asmenybė nenustatyta) ir apvaginėjo nepažįstamus žmones.
Tarsi nesuvokdama, kad savo rankomis vykdo neteisėtus kalinčio nenustatyto asmens nurodymus, ji pasinaudodavo iš jo gautais svetimais asmens ir banko duomenimis ir ne savo vardu paimdavo kreditus.
Teismas išnarpliojo sukčių pinkles ir neteisėtai svetimus duomenis naudojusiai L.S. paskyrė laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) baudą.
Duomenų išviliojimo planas suveikė
Kalėjime sėdintis vyras sugalvojo būdą, kaip išvilioti asmens duomenis ir internetinės bankininkystės kodus iš patiklių žmonių. Jis skambindavo moterims, laikraščiuose paskelbusioms skelbimus, kad ieško darbo. Vyras moterims siūlydavo dirbti auklėmis.
Susidomėjusių auklės darbu moterų „darbdavys” – kalinys prašydavo pateikti banko sąskaitos numerį, padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Svetimu L.B. vardu prisistatinėjęs vyras tvirtino, kad nori patikrinti, ar jos nėra įsiskolinusios valstybei ir ar neturi paėmusios paskolų. Moterys juo patikėjo ir padiktavo privačius duomenis.
Surinkęs duomenis, kalinys telefonu kreipdavosi į laisvėje esančią šilutiškę L.S., kuri atlikdavo finansines operacijas. Anot moters, ji už tai nieko negaudavo, o tik stengdavosi palengvinti kalėjime leidžiamas dienas savo sutuoktiniui – už paslaugą nepažįstamas kalinys žadėjo cigaretėmis atsilyginti kartu kalinčiam jos sutuoktiniui.
L.S. vykdė visus kalinio nurodymus: panaudodama iš nepažįstamo vyro telefoninio pokalbio metu gautus svetimus duomenis, Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje esančiais kompiuteriais atlikdavo neteisėtas finansines operacijas, internetu pateikdavo paraiškas svetimų asmenų vardu didžiausioms galimoms kreditų sumoms gauti. Vėliau iš kredito įstaigos gautus pinigus persiųsdavo į nurodytas banko sąskaitas.
Moteris teisme tvirtino, kad sau naudos neturėjo, išskyrus tai, kad jai būdavo sumokėta už taksi paslaugą nuvažiuoti iš namų į biblioteką.
Sukčių aukos kitą dieną suprasdavo klastą
Nukentėjusiosios B.M. ir E.S. teisme pasakojo, kad darbą siūlantis vyras kalbėjo mandagiai, sudarė patikimo asmens įspūdį, todėl jos, neįtarusios nedorų kėslų, jam padiktuodavo prašomus duomenis. Vyras žadėdavo perskambinti kitą dieną, bet dingdavo kaip į vandenį – su juo nebepavykdavo susisiekti.
Moterys, nesulaukusios skambučio, įtarė apgaulę ir patikrinusios banko sąskaitas pamatė, kad jų vardu buvo imti kreditai, kurie iškart pervesti į kitas sąskaitas.
Į aferas įvėlė daugiau asmenų
Kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, kalinys L.B. vardą ir pavardę buvo „pasiskolinęs“ iš L.S. kaimynystėje gyvenančio vyro. Aferas tiriantiems pareigūnams tikrasis L.B. teigė, kad su kaltinamąja L.S. ir kalėjime sėdinčiu jos vyru M.S. nebendrauja. Vyras nieko nežinojo apie sukčiavimus, prisistatant jo vardu ir pavarde. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jis neturi vaikų ir telefonu auklės tikrai neieškojo. Be to, jis niekada nėra ėmęs greitųjų kreditų savo ar kitų asmenų vardu.
Į aferas buvo įvelta ir dar vieno kalinio J.A. sugyventinė I.V., kuri jo nurodymu kartais pervedinėdavo po kelis litus į jo nurodytas banko sąskaitas, tikrindama, kad šios yra veikiančios. Moteris neprisimena, kad 2010-12-20 būtų persiuntusi lėšų į kokią nors sąskaitą, tačiau ji neneigia, kad pinigus galimai persiuntė sugyventinio J. ar jo draugo S. nurodymu.
Kreditų teikėjai nesulaukė apmokėjimų
Pradėjus aiškintis vykdomos aferos aplinkybes, patikrinta kreditus suteikusi bendrovė. Jos duomenimis, visos paskolos suteikimo operacijos vyko kaip įprasta.
2010 metų gruodžio 17-ąją B.M. vardu suvedus asmens kodą, telefono numerį, el. pašto adresą ir banko sąskaitos numerį buvo užsiregistruota kredito davėjo internetinėje svetainėje. Tą pačią dieną į kredito bendrovės banko sąskaitą buvo pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis bei iš registracijos metu nurodyto telefono numerio atsiųsta SMS žinutė su paraiška 750 Lt paskolai gauti. Dar tą pačią dieną kreditus teikianti įmonė pervedė į asmens nurodytą sąskaitą tokią sumą.
Po trijų dienų analogiška situacija pasikartojo su kitos nukentėjusiosios E.S. asmens duomenimis. Tačiau paimtos paskolos taip ir nebuvo pradėtos grąžinti.
Tą pačią ruletę bandyta užsukti dar kartą, tačiau kita trumpalaikius kreditus teikianti bendrovė nesuteikė paskolos, nes „Sodros” duomenų bazėje rado įrašus apie nepakankamas B.M. ir E.S. pajamas kreditui gauti.
Sukčiavimas atskleistas
Kai nukentėjusiosios suprato, kad be jų žinios buvo paimti greitieji kreditai, pareigūnai pradėjo tikrinti banko sąskaitas, mobiliųjų telefonų skambučių išklotines ir atsekė kompiuterį, iš kurio buvo atliktos bankinės operacijos.
Patikrinus B.M. ir E.S. sąskaitas išaiškėjo, kad gauti kreditai iškart pervesti į kito asmens sąskaitą, o vėliau pinigai išgryninti. Policijos pareigūnai pagal unikalų kompiuterio adresą (IP) nustatė, kad pinigų pervedimai atlikti iš Šilutės viešosios bibliotekos.
Iš telekomunikacijos operatorių pateiktos informacijos matyti, kad asmuo, kuris apgaulės būdu iš B.M. ir E.S. išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, telefonu naudojosi zonoje, apimančioje Alytaus pataisos namus. Pastarasis dažnai telefonu bendravo su L.S. Nei telekomunikacijų bendrovei, nei pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti tikslios kalinio tapatybės. Bet nustatyta, kad iš L.S. telefono buvo siųstos žinutės kreditus suteikiančiai bendrovei.
Kaltinamoji savo padarytų nusikaltimų neneigė, jos parodymus patvirtino neprieštaringi ir vieni kitus papildantys įrodymai.
L.S. buvo teisiama už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ir neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis. Galutinė jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) bauda. Teismas L.S. dar priteisė 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo kredito bendrovei.
Kitų asmenų kaltės šiame nuosprendyje klausimas nebuvo sprendžiamos, nes kaltinamieji nenustatyti.
Nuosprendis galėjo būti skundžiamas.