Klaipėdos regiono bendruomenių asociacija „Ne pavėjui“ surengė pirmąją konferenciją, kurioje išsakė neigiamą savo nuomonę jo jėgainių parkų plėtros klausimais.
Konferencija pavadinta tarptautine, nes joje dalyvavo svečias iš Vokietijos – Hochaunus apskrities statybos ir aplinkos departamento skyriaus vedėjas Tilman Kluge. Tačiau jis nepritarė asociacijos narių siekiams pažaboti vėjo jėgainių statytojus.
Konferenciją vedė minėtos asociacijos pirmininkas, Vilkyčių bendruomenės vadovas Darius Vilius. Į seminarą suvažiavo Saugų seniūnijos Mockių bendruomenės, Klaipėdos rajono Lankupių ir Pjaulų bendruomenių, Tauragės apskrities Lumpėnų ir Griežpelkių kaimų bendruomenių atstovai, atvyko ir mūsų krašto aplinkos sergėtoja, LR Seimo narė Aurelija Stancikienė.
Gyventojai nori ramybės
D.Vilius vėjo jėgainių parkų atsiradimą mūsų krašte pavadino užgriuvusia nelaime, su kuria reikia kovoti. Jis džiaugėsi, kad per trumpą laiką asociacijos nariais tapo tiek žmonių, kad vargu ar sutilptų šioje 50 vietų konferencijų salėje.
Tik prieš porą savaičių susikūrusi asociacija „Ne pavėjui“ jau yra sukaupusi informacijos apie vėjo jėgainių perspektyvą, plėtros tempus Lietuvoje ir pasaulyje, apie jų poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo gerovei. Tokius duomenis seminare pristatė Griežpelkių bendruomenės pirmininkas, geologas Vytautas Švanys.
Jo pranešimo duomenimis, vėjo jėgainių išgaunama elektros energija nėra pigiausia, todėl neturėtų būti valstybės skatinama. V.Švanys mano, kad perspektyviau būtų remti geoterminės ar biokuro energetikos plėtrą.
Kalbėdamas apie vėjo jėgainių žalą žmogaus sveikatai, V.Švanys pateikė duomenų apie triukšmo poveikį. Jo išvada: jėgainių parko negalima statyti, jeigu jis iki gyvenamosios vietos skleidžia didesnį nei 35 decibelų triukšmą, tokia norma nustatyta ne vienoje Europos šalyje. Lietuvoje dabar leistina norma yra 45 dB, beje, tokia norma nėra išimtis ir Europoje.
Pasak V.Švanio, Lietuvoje minimalus leidžiamas vėjo jėgainės atstumas iki artimiausios sodybos yra 250 m, o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis atstumas yra 2 km. V.Švanio nuomone, toks atstumas būtų priimtiniausias ir Lietuvoje.
Kai kurie bendruomenių atstovai dalijosi savo nuoskaudomis, kad atsiradus vėjo jėgainėms pradėjo jausti sveikatos sutrikimų: kamuoja nemiga, galvos skausmai, širdies negalavimai, sutriko klausa, rega. Tiesa, pripažino, kad kiti kaimynai tokio poveikio nejaučia.
Svečias nepaguodė
Svečias iš Vokietijos T.Kluge iškart perspėjo, kad jis kalba ne kaip valstybės tarnautojas, o tik kaip privatus asmuo. Jo kalba daugiausia sukosi apie Vokietijoje vėjo jėgainėms statyti taikomas sąlygas, apie finansinę paramą verslo įmonėms, statančioms naujas vėjo jėgaines ar likviduojančioms šią veiklą.
Svečias pateikė Lietuvos teritorijoje vyraujančių vėjų stiprumo žemėlapį ir paaiškino, kad Vakarų Lietuvoje taip gausu veikiančių, statomų ir planuojamų statyti vėjo jėgainių, nes šioje teritorijoje stipriausi vėjai: čia vidutinis vėjo greitis yra 6 m/sek. Tai yra didžiausias Lietuvoje rodiklis, toliau į rytus šis rodiklis krenta iki 4 m/sek.
Kitų vėjo jėgainių veiklos Vokietijoje aplinkybių, kurias norėjo išgirsti konferencijos dalyviai, svečias nepatvirtino.
Konferencijos dalyviai sakė girdėję, kad Vokietijoje šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės kasmet gauna tūkstančius eurų kompensacijų, vėjo jėgainių verslo akcijų ir dalį pelno.
Vienas iš konferencijos dalyvių, tarsi juokais, tarsi rimtai, sakė, kad jei gautų tokią piniginę kompensaciją, nuomotų butą Palangoje ir tegu jėgainės triukšmauja jo tuščiai sodybai.
Kita konferencijos dalyvė kalbėjo, kad jai nereikia jokios kompensacijos – ji tiesiog nori ramybės. Ji norėtų tokios įstatymo nuostatos, kad jeigu gyventojai ar bendruomenė nesutinka, tai vėjo jėgainių plėtra toje teritorijoje būtų neleidžiama.
T.Kluge visiems, besitikintiems didžiulių asmeninių kompensacijų, vienu teiginiu sugebėjo sugadinti nuotaiką: Vokietijoje nė vienas asmuo negauna jokių finansinių kompensacijų vien dėl to, kad šalia veikia jėgainės. Finansinę paramą dėl galimų nepatogumų ar dėl geranoriškumo gauna tik gyvenviečių bendruomenės.
Pasak svečio, kokia gali būti kompensacijos prasmė asmeniui, jeigu jis vėliau, jei patirs sveikatos sutrikimų, vėl turės teisę prisiteisti žalos atlyginimą.
T.Kluge sakė, kad Vokietijoje derinant jėgainių statybas nei pavieniai žmonės, nei bendruomenės negali protestuoti be motyvuotų argumentų. Sprendimas nestatyti vėjo jėgainių gali būti priimtas, jei nurodomos ne asmeninės užgaidos, o pagrįstos konkrečios priežastys, kam jėgainės trukdys: galbūt pakenks saugomų draustinių ar architektūrinio paveldo kraštovaizdžiui: vengiama jėgaines statyti senovinių bažnyčių, pilių ar kitokių vertingų statinių apylinkėse.
Beje, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino nuostatą, kad vėjo jėgainių statytojai turės statybas suderinti su gyventojais, įsikūrusiais 2 km atstumu nuo būsimų jėgainių.
Kalbėdamas apie Vokietijos valdžios paramą vėjo jėgainių verslo plėtrai, T.Kluge paneigė mitus, jog valstybė jau neberemia vėjo jėgainių statybų. Jo pateiktos vėjo energetikos plėtros lentelės rodo, kad ES šalyse planuojama elektros energijos gavyba iš vėjo jėgainių yra nemaža, o Vokietijoje iki 2020 metų turi išaugti nemažiau kaip dvigubai. Vokietija nori atsisakyti ne vėjo, bet atominės energetikos.
Teiks įstatymų pataisas
Seimo narė A.Stancikienė taip pat pripažino, kad jokia bendruomenė ar asociacija nesustabdys vėjo jėgainių verslo plėtros. Tačiau ji įsitikinusi, kad šio verslo įmonės ir valstybė turi įsipareigoti kompensuoti gyventojų ir bendruomenių patiriamus nuostolius. Konferencijos dalyviams ji dėstė net 7 galimus įstatymų papildymus apie tai, kaip galėtų būti ribojama jėgainių veikla, jeigu yra pažeidžiami bendruomenės interesai.
A.Stancikienė apgailestavo, kad Lietuvoje įmanoma keisti įstatymus taip, kad jie būtų kažkam palankūs. Ji stebėjosi, kad valstybė taip lengvai įsipareigojo prioritetine tvarka ir palyginti brangiai supirkti vėjo jėgainėse pagamintą elektros energiją – už 22 ct/kWh. Parlamentarei keista, jog Valstybė iš kitus gamtos išteklius naudojančių verslų ima mokesčius, o vėjas, kaip gamtos išteklis, nėra apmokestintas.
Ji mano, kad nuo seno nesudarkytoje gamtoje gyvenę, sukūrę sodybas ir turintys vertingą aplinką žmonės dėl šalia išdygusių malūnų dabar patirs didelius nuostolius. Todėl jie turėtų gauti kompensaciją ir už turto nuvertėjimą. A.Stancikienė teigė, kad žmogui, sutinkančiam gyventi rizikingu atstumu šalia jėgainės, turėtų būti leista asmeniškai derėtis su vėjo jėgainių savininkais dėl kompensacijos.
A.Stancikienė peikė anksčiau Seimo narių daugumos priimtas lengvatas statyti mažesnio nei 32 kilovatų galios vėjo jėgaines. Tokioms statyboms nereikia poveikio aplinkai vertinimo, supaprastinta tvarka išduodami statybos leidimai, projektavimo sąlygos. Ji mano, kad neturėtų būti išimčių nei mažesnės galios, nei pavienėms jėgainėms. Seimūnė prašė asociacijos narių paramos tokiam jos parengtam įstatymo pataisos projektui – asociacija galėtų kreiptis į atskirus Seimo narius, kad pataisa būtų paremta Seimo komitetuose ir pačiame Seimo posėdyje.
Asociacijos „Ne pavėjui“ pirmininkas D.Vilius „Šilutės naujienoms“ sakė, kad konferencijoje tikėtasi platesnės diskusijos tema „Ar įmanoma aplinkai draugiška energetikos plėtra Lietuvoje? Kokie sprendimo būdai?“, tačiau šioje diskusijoje, be minėtų svečių, dalyvavo tik asociacijos nariai.
D.Viliaus nuomone, diskusija būtų žymiai turiningesnė, jeigu būtų atvykę kviesti poveikio aplinkai vertinimo, visuomenės sveikatos specialistai, vėjo jėgainių verslo atstovai. Pasak D.Viliaus, jie į kvietimą dalyvauti konferencijoje nesureagavo.