Asociacijos „Žuvėjų kraštas“ pradžia – 50 steigėjų

ZUVEJAI50 Šilutės krašto žuvininkystės įmonių ir žuvininkystės srityje veiklos ieškančių kaimo bendruomenių užsimojo įsisavinti LR Vyriausybės pažadėtą Europos sąjungos paramą – apie 1 mln. eurų ir rugsėjo 18 d. įsteigė asociaciją Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę „Žuvėjų kraštas“.

Įkurta asociacija, o tiksliau, jos išrinkta vadovybė ir administracija, kuri tikriausiai bus pasamdyta vėliau, organizuos strategijos sukūrimą, kad žuvininkystės sektoriaus atstovai ir kaimiškosios bendruomenės galėtų kurti ir įgyvendinti projektus, skirtus ekonominei ir socialinei gerovei kelti, skatinti Šilutės krašto kaip žuvininkystės regiono, ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą pakrančių bei sausumos bendruomenėms, siekti geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimo.

Laukė Savivaldybės apsisprendimo

Tokios organizacijos, kuri organizuos ES paramos įsisavinimą, steigimu labiausiai suinteresuotos yra (arba bent turėtų būti) žvejybos ar akvakultūros verslo įmonės, tačiau galima drąsiai teigti, kad VVG „Žuvėjų kraštas“ steigimo iniciatorius ir organizatorius yra ne kas kitas, o savivaldybės Taryba ir administracija.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jau seniai žinojo, jog Šilutės rajone bus steigiama žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (VVG). Tačiau, pasak S.Jakubauskienės, žvejybos įmonių asociacija nesiryžo imtis iniciatyvos, nes laukė Savivaldybės apsisprendimo. Juk VVG statusas, kuris būtinas norint gauti Žemės ūkio ministerijos suplanuotas paramos lėšas, suteikiamas tik tai asociacijai, kuri turės savivaldybės Tarybos deleguotus atstovus.

Kai Šilutės savivaldybės taryba sprendė klausimą dėl žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ steigimo ir delegatų į minėtos asociacijos steigiamąjį susirinkimą bei valdybą, buvo kalbama tik apie 9 asociacijos steigėjus. Tuomet kai kurie politikai nuogąstavo, kad trys valdančiosios koalicijos partijos per savo patikėtinius asociacijoje „Žuvėjų kraštas“ nori kontroliuoti žuvininkystės projektams skirtas lėšas.

Opozicijos lyderis liberalas Algirdas Gečas ragino bendruomenes ir žvejų įmones kuo gausiau susirinkti į pirmąjį steigiamąjį susirinkimą ir aktyviu dalyvavimu daryti įtaką būsimos asociacijos veiklai, kad ji būtų skaidri. Apie tai „Šilutės naujienos“ rašė rugsėjo 8 dieną straipsnyje „Savivaldybė buldozeriu stumia saviškius į naują žuvininkystės VVG „Žuvėjų kraštas“.

Dabar, kai jau įvyko pirmasis steigiamasis susirinkimas, galima pasidžiaugti, kad steigėjų susirinkime buvo net 50!

Asociacija įsteigta ir turi valdžią

Paprastai asociacijų steigiamuosiuose susirinkimuose vyrauja demokratijos  dvasia – bent paklausiama, ką siūloma rinkti ZUVEJAI 3susirinkimo pirmininku, sekretoriumi, balsų skaičiavimo komisijos nariais.

Steigiamajame asociacijos „Žuvėjų kraštas“ susirinkime apsieita be to. Susirinkimui vadovavo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, kuris posėdžio sekretoriumi paskyrė savo pavaldinį, Planavimo ir plėtros skyriaus specialistą Igną Paulių. O susirinkimo dalyvius registravo ir balsavimo rezultatus skaičiavo irgi Savivaldybės administracijos darbuotojai.

Susirinkimo dalyviai vienbalsiai nusprendė steigti asociaciją „Žuvėjų kraštas“ ir patvirtino jos nuostatus. S.Šepučio teikimu, asociacijos pirmininku iš vienintelio kandidato buvo išrinktas Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.

Savo nusimanymą apie žuvininkystės reikalus R.Budrikas „Šilutės naujienoms“ pademonstravo savo išmaniuoju telefonu – tiesiog parodė nuotraukų, kurioje jis – su meškerykočiu ir sugauta lydekaite…

Susirinkimas apsisprendė, kad asociacijos „Žuvėjų kraštas“ valdyba bus sudaryta iš 11 narių. Pasak S.Šepučio, be konkurencijos į šią valdybą turi patekti savivaldybės Tarybos paskirti politikai Algis Bekeris ir Vaidas Bendaravičius, taip pat administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Žvejybos verslininkai taip pat turės 3 atstovus valdyboje. Į šias vietas pretendavo trys asociacijos „Lampetra“ deleguoti žvejybos įmonių atstovai: Andrėjus Repinas, Modestas Griciūnas, Algimantas Dirsė ir pats save pasisiūlęs UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas. Pastarajam valdybos nariu tapti nepasisekė, nes už jį balsavo mažiausiai – tik trečdalis – susirinkusiųjų.

Pagal asociacijos patvirtintus nuostatus, daugiausia atstovų valdyboje turės bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Dėl steigiamojo susirinkimo pirmininko S.Šepučio klaidos iš minėtos grupės pretendentų valdybą teko išbraukti visus vyrus ir į 5 likusias valdybos narių vietas išrinkti tik moteris.

Taip atsitiko todėl, kad S.Šeputis valdybos rinkimų pradžioje pamiršo įspėti, jog yra reikalavimas, kad asociacijos valdyme dalyvautų apytiksliai vienodas skaičius vyrų ir moterų. Taigi iš 10-ies pretendentų į likusias valdybos narių vietas buvo išbraukti penki vyrai ir į valdybą išrinktos: Daiva Juraškienė (Vainuto jaunimo klubo vadovė), Siga Jakubauskienė (žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė), Rasa Stankutė (Rusnės gamtos fondo vadovė), Antanina Adomaitytė (Ventės ir Šturmų bendruomenės pirmininkė) bei Sigita Kasparavičienė (Kintų bendruomenės pirmininkė).

Beje, kai savivaldybės Tarybos posėdyje buvo deleguojami atstovai į asociacijos valdybą, niekas neužsiminė, kad yra reikalavimas dėl lyčių proporcijos, ir Taryba į asociacijos valdybos narius delegavo tik vyrus.

Nėra akvakultūros specialistų

UAB „Kintai“ direktorius R.Višinskas apgailestavo, kad asociacijos „Žuvėjų kraštas“ valdyboje nėra nė vieno akvakultūros specialisto. Tik dėl to jis pats siūlėsi į valdybos narius.

R.Višinskas mano, kad jeigu būsimos strategijos prioritetai bus pritaikyti tik žvejų interesams, ignoruojant akvakultūros sritį, gali būti neefektyviai panaudotos ES paramos lėšos. O akvakultūros specialisto patarimai gali turėti lemiamos įtakos rengiant žuvininkystės plėtros strategiją ir pasirenkant finansuotinus projektus.

„Jeigu siekiama sukurti kuo daugiau nuolat veikiančių darbo vietų, akvakultūros žuvininkystės sritis yra dėkingesnė. Akvakultūra – žuvies veisimas, auginimas, realizacija ir netgi perdirbimas vyksta apskritus metus. O verslinė žvejyba – tik sezoninė veikla, dažniausiai nesusijusi net su žuvies perdirbimu“, – sakė R.Višinskas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.