Greitu laiku daugiabučių gyventojai rūšiuos ne tik plastiko, stiklo ar popieriaus atliekas, bet ir biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas. Aplinkos ministerija dar kartą paragino savivaldybes sudaryti sąlygas gyventojams rūšiuoti ir maisto atliekas. Nesprendžiančias šios problemos savivaldybes ministerija žada bausti.
Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas – gamtosaugininkas Mindaugas Būdvytis tikina, kad Šilutėje gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, taigi rūšiuoti maisto atliekų mums nebus privaloma ir jokios baudos negresia. Visgi šiam dalykui skirti rūšiavimo konteineriai jau nupirkti, reikia tik išspręsti klausimą, kur vežti maisto atliekas, nes mūsų rajone nėra nei vienos jas perdirbančios įmonės.
Maisto švaistymas yra didžiulė problema visame pasaulyje, nes jam užauginti ir pagaminti reikia daug energijos, žmonių darbo, išteklių. Statistiškai per metus vienas lietuvis išmeta 56,03 kg maisto, kuris pūdamas išskiria daug kenksmingų medžiagų, kenkiančių aplinkai. Visgi naujovę, kad maisto atliekas reikės rūšiuoti, šilutiškiai sutinka ne itin džiugiai, ir šiame procese įžvelgia daug nepatogumų.
Savivaldybes baus sankcijomis
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija (AM) dar kartą priminė savivaldybėms, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas jas įpareigojo iki 2019-ųjų įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą bei surinkimą. Laiku ir tinkamai vykdyti tokį įpareigojimą reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas ir organizuoti jų išvežimą.
Tačiau, kaip sakė AM Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, daugelis savivaldybių vis dar nepaiso šio įpareigojimo. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas. Jau parengtas ir Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus, iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro. Maisto atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012 m. spalį – juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Išsamesnius reikalavimus biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir talpoms nustato Atliekų tvarkymo taisyklės.
Sprendžia kur atliekas išvežti
Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas M. Būdvytis komentavo, kad pagal Atliekų tvarkymo taisykles, maisto atliekas rūšiuoti privalu toms savivaldybėms, kurių miestuose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų. Tad Šilutės savivaldybei negresia jokios sankcijos. Visgi ateityje šilutiškiams šias atliekas rūšiuoti reikės, šiam tikslui jau nupirkti specialūs konteineriai, kurie būtų pastatyti prie daugiabučių, naujose aptvertose aikštelėse. Kiekvienoje jų būtų po du 240 litrų konteinerius. Privačių namų gyventojai turi kompostavimo dėžes ir maisto atliekas gali kompostuoti, taigi tokiais konteineriais naudotųsi tik daugiabučių gyventojai.
Pasak M. Būdvyčio, reikia išspręsti klausimą, kur iš gyventojų surinktas maisto atliekas reikės padėti, nes jų vežti į sąvartyną negalima, o Šilutės ir aplinkiniuose rajonuose nėra įmonių, kurios gamintų bio dujas
ar tas atliekas kompostuotų. „Vilniaus, Alytaus rajonuose yra įmonių, gaminančių bio dujas, o mūsų krašte tokių nėra, niekas maisto atliekų nepriima“, – problemą išsakė specialistas.
Anot jo, ir AM nėra iki galo išsprendusi to klausimo, šiuo metu atlieka studiją, kaip technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiai apdoroti maisto atliekas, įvertinus dabartinės infrastruktūros panaudojimo galimybes. M. Būdvytis tikisi, kad užbaigta ši studija pasiūlys daugiau maisto atliekų tvarkymo alternatyvų.
Specialistas sutinka, kad pastačius maisto rūšiavimo konteinerius, gyventojus reikės apmokyti jais naudotis, pasakyti, kad maisto atliekų nemestų su stiklainiais, įpakavimais ir panašiai.
„Kai žinosime, kur galėsime dėti tas atliekas, vykdysime švietėjišką veiklą ir bandysime jas surinkinėti“, – sakė M. Būdvytis.
Maistą gaminančiose įmonėse šios problemos nebuvo, nes maitinimo įstaigose lieka gamybinės atliekos, kurias pačios turi utilizuoti, o už šią paslaugą susimokėti. Yra specialios įmonės, kurios surenka, o vėliau sunaikina riebalus ir kitas nuo gamybos likusias atliekas.
Šilutiškiai nusiteikę įvairiai
„Šilutės naujienos“ domėjosi, kaip maisto atliekų rūšiavimą vertina daugiabučiuose gyvenantys šilutiškiai.
Štai Viktorija sako maisto į buitinių atliekų konteinerius neišmeta niekada, nes nepanaudotus maisto produktus ji rūšiuoja ir nuveža netoli Šilutės gyvenantiems tėvams, kurie augina gyvūnus. Dažniausiai nuo jos stalo lieka grikių ar ryžių kruopos, kurias mielai sulesa vištos, daržovių lupenas ar vaisių žieveles galima kompostuoti. Moteris taip pat stengiasi apgalvoti savo pirkinius, iš kokių produktų, kokius patiekalus gamins, kad maisto reikėtų kuo mažiau išmesti.
Maisto rūšiavimą palankiai vertina ir šilutiškė Vitalija. Anot moters, tai progresyvu ir jei dar galima maisto likučius panaudoti gaminant dujas ir kitaip perdirbant, tą ir reikia daryti. „Kaip šeimininkei man gal ir nepatiks, kad reikės apsistatyti kibirėliais, tačiau kitaip nebus, maisto atliekas rūšiuoti reikia“, – mano moteris.
Tačiau yra ir tokių, kurie įžvelgia nepatogumų. Anot Sigitos, jau dabar namuose reikia rūšiuoti plastiko gaminius, popierius, butelių tarą, taigi pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, po kriaukle reikės atrasti vietos dar vienam kibirui, kuris bent dieną neišneštas skleis nemalonius kvapus. „Gyvenu viena, maisto atliekų lieka mažai, tačiau metant jas atskirai, vistiek reiks išnešti dažnai. Negi aš dabar su tuo „jovaliniu“ kibiru kasdien turėsiu lakstyti prie konteinerių“, – klausia ji.
Kita šilutiškė svarstė, kad buitinių atliekų konteineriai šalia daugiabučių dar labiau papiktins gyventojus, kurie jau ir taip buvo nepatenkinti naujai pastatytais požeminiais konteineriais. Juk vasaros metu maisto atliekų konteineriai skleis dar stipresnius kvapus, negu įprastieji.
Dažnas neigia problemą
Statistika skelbia, kad lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg, nors estai uždirba daugiau nei lietuviai. Vartotojų instituto duomenimis, lietuvis vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėnesį, estas – 942 eurus.
44 proc. apklaustųjų lietuvių mano, kad kiekvienas galime padėti spręsti maisto švaistymo problemą, tačiau dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja. Gyventojai, pirkdami maisto produktus, dažnai elgiasi neracionaliai – perka neplaningai, valdomi emocijų, susivilioja akcijomis, spalvingomis etiketėmis, perka perdaug. Namuose neretai pagaminama daugiau maisto, negu galima suvalgyti, nesuvalgytas maistas saugomas šaldytuve, bet dažnai apie jį pamirštama, ir jis galų gale vis tiek išmetamas, nes kasdien norisi ko nors šviežio.
Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų, arba 173 kg vienam gyventojui, taigi išeikvojama 20 proc. bendrai pagaminamo maisto. Prieš kurį laiką Europos Parlamentas pritarė siūlymams, kad iki 2030 m. šie skaičiai turėtų sumažėti per pusę.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma. Dėl maisto atliekų susidarymo ne tik daromas svarbus poveikis ekonomikai ir visuomenei, bet ir papildomas spaudimas ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai.
Maistui, kuris galiausiai prarandamas arba iššvaistomas, pagaminti kasmet sunaudojama apie ketvirtadalį viso žemės ūkio sektoriuje sunaudojamo vandens, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Maistas prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais. Daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.), mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.