Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos – bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų nuoskaudas pirmiausia išklauso seniūnai, medžiotojų būrelių vadovai, neretai – ir Savivaldybės valdininkai.
Tiesa, krašto ūkininkai nėra palikti vieniši kovoje su šiais darbštuoliais statybininkais – jiems talkina ir medžiotojai, ir Savivaldybė, organizuodama bebrų užtvankų ardymo darbus. Tačiau istorija vis tiek kasmet kartojasi – tai viename, tai kitame rajono pakraštyje yra kenčiančių nuo bebrų ūkininkavimo.
Šiuo metu nemenkas konfliktas dėl bebrų šeimynų veiklos yra kilęs Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaime. Čia esančio ūkininkui Broniui Sabaliauskui priklausančio miško keli hektarai yra užlieti, o savininkas įsitikinęs, kad tai tik dėl bebrų veiklos. Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, yra gautas miško savininko pareiškimas, kuriame jis prašo įvertinti padarytą žalą. Komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius, ištyrė situaciją ir nustatė, kad miško savininkui yra padaryta iki 2000 eurų siekianti žala. Tačiau ar šie nuostoliai padaryti vien tik dėl bebrų kaltės, ar įtakos turėjo ir gerokai apleisti ir priaugę kanalai, kuriuos turi valyti pats miško savininkas, D. Lidžiaus vadovaujama komisija nesiaiškino. Pasak specialisto, tam reikalui tektų samdyti ekspertus.
Skandino mišką ir Uogalių kaimą
D. Lidžius „Šilutės naujienoms“ sakė, kad dabar tolimesnė konflikto eiga priklausys nuo miško savininko ir medžiotojų būrelio derybų baigties. Jam yra žinoma, kad medžiotojai labai stengiasi taikiai susitarti su miško savininku.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis pasakoja, kad praėjusią žiemą ir šiai seniūnijai teko ardyti didžiulę bebrų užtvanką Uogalių kaime. Centrinį kanalą užtvenkę bebrai, žinoma, „nepagalvojo“, kad taip pradės skandinti ir kaimo sodybas. Pasak seniūno, šioje vietoje bebrų statinys buvo ardomas jau ne vieną kartą, tačiau šie darbštūs žvėreliai greit savo užtvankas atkuria iš naujo. Todėl šią žiemą teko ne tik išardyti ir išvežti bebrų lizdus, bet ir išgenėti kanale ir aplink jį augusius krūmus, kad šiems „statybininkams“ nebeliktų medžiagos.
Rusnės ir Saugų seniūnės Dalia Drobnienė bei Dalia Rudienė sakė, kad dėl bebrų veiklos joms irgi yra tekę nemažai bendrauti su ūkininkais, tačiau šiemet dar jokių skundų negauta. Kalbinti ūkininkai gerai vertino Savivaldybės organizuotą neperspektyvių bebrų lizdų ir jų užtvankų šalinimą.
Šimtai neperspektyvių bebrų lizdų
Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jam yra žinoma apie 150 bebrų šeimų, kurios nuolat kuriasi apie rajono polderių sistemas. Todėl tenka nuolat ieškoti galimybių ir lėšų stebėti ir ardyti jų statinius, kviesti medžiotojus populiacijai mažinti. Tokius darbus Kaimo reikalų skyrius atlieka tik tuomet, kai bebrų lizdai yra tose vietose, kur atliekami projektiniai darbai. Tikimasi, kad kitus bebrų statinius pašalins patys ūkininkai kartu su medžiotojais, mat tokiems darbams Kaimo reikalų skyrius lėšų negauna.
P. Budvyčio žiniomis, daugiausia bebrų statinių išdygsta Nemuno ir Kuršių marių vandens užliejamų seniūnijų kanaluose ir upeliuose. Tačiau Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus su tokia nuomone nesutinka. Jis sako, kad priskaičiuotų dar bent kelias dešimtis bebrų šeimų, kenkiančių ūkininkams ir miškų valdytojams, kurios gyvena ir mažiau užliejamose Savivaldybės seniūnijose – visur, kur prateka upeliai, paprasti kanalai ar kanalizuoti upeliai.
R. Rimkus, taip kaip ir praėjusiais metais, jau ruošiasi samdyti bendrovę, kad ir šiemet būtų ardomos bebrų užtvankos. Jis sako, kad lėšų tokiems darbams paskiria Savivaldybės taryba, tam naudojami medžiotojų sumokėtų mokesčių pinigai. Dažniausiai samdyta bendrovė šalina bebrų statinius ten, kur reikia skubiai tokius darbus atlikti ir kur nėra medžiotojų plotai. Juk niekas nenori, kad ūkininkai prarastų deklaruotų pasėlių pajamas dėl aštriadančių gyvūnų suręstų užtvankų, kur nespėjo pasėti ar nupjauti derliaus.
Pasak R. Rimkaus, šiuo metu gali būti saugomi tik perspektyvių bebrų lizdai. Tai dažniausiai tos šeimynos, kurios gyvena regioniniuose parkuose, draustiniuose ir vietose, kur netrukdo žmogaus ūkinei veiklai.
Medžiotojai stengiasi padėti
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė, medžioklės žinovė Nijolė Endrikaitienė irgi patvirtino, kad šiemet dėl bebrų veiklos didelių konfliktų tarp medžiotojų ir ūkininkų dar nekilo. Tačiau ji pažymėjo, kad medžiotojai visuomet stengiasi geranoriškai spręsti bebrų statinių sukeltas problemas, kartu su ūkininkais pasitardami ir kooperuodamiesi. Kai reikia, jie mažina ir bebrų populiaciją, ir kartu ardo ir išgabena jau suręstus statinius.
Pasak N. Endrikaitienės, vienas labiausiai patyrusių bebrų medžiotojų yra Rimantas Bidva. „Šilutės naujienoms“ R. Bidva pasakojo, kad jam jokia naujiena, jog bebrų populiacija mūsų rajone nuolat plečiasi. Jų medžioklė, pasak medžiotojo, pelno neduoda: šiuo metu kailiai yra pigūs, o mėsą ne kiekvienas sugeba paruošti taip, kad ja būtų galima gardžiuotis. Tačiau jau bemaž dešimtmetis, kai pradėjo atsirasti daugiau tokios mėsos produktų gamintojų, tad galima tikėtis, jog ateityje medžiotojai turės pagrindo dar labiau reguliuoti bebrų populiaciją.