„Tai yra būsena, kai organizme pagaminamos ir iš išorės gaunamos aktyviosios deguonies formos viršija antioksidantų kiekį. Šis „agresyvusis“ deguonis yra naudingas naikinant virusus, bakterijas, vėžines ląsteles, bet tik veikdamas trumpą laiką. Kai jis organizmą veikia ilgai, kūnas sensta, o mes šį senėjimą dar labiau spartiname ne tik nerasdami sielos ramybės, bet ir valgydami nevisavertį, mažai antioksidantų turintį maistą, gerdami blogesnius už vandenį gėrimus ir nejausdami saiko“, – aiškina K. Beržinis.
Stabdančios medžiagos
Vienas svarbiausių organizme esančių antioksidantų, lėtinančių senėjimą – glutationas, ląstelėse sintetinamas iš glutamato, cisteino ir glicino. Glutationas padeda kovoti su oksidaciniu stresu, tad turėtume nuolat papildyti jo atsargas, valgydami maistą, kuriame gausu vitamino C bei nepamiršdami erškėčių vaisių užpilo. Glutationo yra smidruose, avokaduose, špinatuose, o alkoholis yra glutationo priešas.
Glutationo apykaitai būtinas selenas, natūralus jo šaltinis yra brazilinių bertoletijų riešutai, kurių pakanka poros per dieną, kad gautume pakankamai seleno. Didžiausią jo kiekį sukaupia Brazilijos Amazonės valstijoje surinkti riešutai.
Svarbūs ir kiti mikroelementai: geležis, varis, cinkas, manganas. Jų galima gauti valgant galvijų kepenis, širdis, inkstus ar plaučius. Plaučiuose gausu kofermento Q10, svarbaus antioksidanto, ypač tiems, kas vartoja vaistus nuo padidėjusio cholesterolio – statinus.
Senėjimą lėtina ir vitaminai C, E, karotenoidai, kaip antai beta karotenas morkose, moliūguose, likopenas pomidoruose, astaksantinas lašišose, liuteinas serenčiuose ir medetkose, įvairiausi polifenoliai ir kitos medžiagos, tokios kaip epigalokatechingalatas žaliojoje arbatoje, fenolio rūgščių darinys kurkuminas ciberžolėse, stilbenas resveratrolis vynuogių žievelėse, antocianinai mėlynėse, šilauogėse, spanguolėse, hidroksitirozolis alyvuogių aliejuje, gliukozinolatai brokoliuose ir kitose kopūstinėse daržovėse.
Ne visi riebalai blogybė
Viskas priklauso nuo to, kokie tai riebalai ir kiek jų vartojame. Lėtinius uždegimus, kurie sendina organizmą, galima švelninti dažniau valgant riebias jūrines žuvis, silkes, turtingas omega-3, vartojant žuvų taukus. Jei pavyktų mityboje vyraujantį riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3 santykį, kuris yra apie 20:1, pakeisti į santykį 2:1, mus rečiau kamuotų degeneracinės ir uždegiminės ligos.
„Rekomenduoju vartoti bent po 1 šaukštą žuvų taukų per dieną. O besirenkantiems silkę, patariu jokiu būdu nepirkti jos aliejuje, juk užpylus silkių gabaliukus aliejumi, į jį iš silkių pereis nemažai naudingųjų riebalų rūgščių, kurias išpilsime kartu su aliejumi“, – sako vaistininkas.
Rekomenduojama mažinti maiste aliejaus, kuris organizme virsta uždegimą sukeliančiais prostaglandinais ar leukotrienais, kiekį, retinti saulėgrąžų, rapsų ar kukurūzų aliejų vartojimą, pirmenybę teikiant linų sėmenų, kanapių, graikinių riešutų aliejams.
Neturėtume pamiršti ir per amžius tradiciniais tapusių riebalų – sviesto ar sūdytų lašinių. Riebalų rūgštys iš 50 gramų sviesto ir nykščio dydžio sūdytų lašinių gabalėlio kasdien, pasitarnaus nuolatiniam kūno atsinaujinimui.
Laiko tėkmei stabdyti būtinas ir saikas. Mokslininkai, atlikdami eksperimentą su žiurkėmis, trečdaliu sumažino joms duodamo maisto energinę vertę, ir pastebėjo, kad gyvūnų gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 30 proc.
Žmonių organizmą saikas veikia taip pat. Vydūno paliepimas „kad sveiki ir drūti būtų“ valgyti trečią dalį to, ką daugelis įpratę, aktualus lig šių dienų. Jei nesveiko maisto valgysime retai, jis didelės žalos sveikatai nepadarys. Svarbiausia – nepamirškime saiko ir nekaltinkime savęs už tai, kad užvalgėme kažko nesveiko.
„Prisiminkime, kad gera nuotaika, fizinis darbas ar sportas ne tik padeda išsaugoti jaunystę, bet ir palaikyti antioksidacinę apsaugą. Na, ir dar 400 g spalvotų daržovių ir vaisių kasdien tam labai pasitarnautų“, – juokiasi vaistininkas.
Pagal BNS inf.