Atliekas deginti draudžiantys įstatymai saugo oro švarą

kaminiukas copyKiekvienas mūsų esame atsakingi už aplinkos, kurioje gyvename, ir oro, kuriuo kvėpuojame, švarą, ir kiekvienas privalome stengtis mažinti jo taršą, o apie tai mums nuolat primena Aplinkos ministerijos organizuojamos akcijos.

Įsibėgėjus šildymo sezonui visoje Lietuvoje organizuojama akcija „Kaminukas“, kurios metu tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Jai dar nesibaigus jau pradėta ir akcija „Atliekų deginimo prevencija“, kurios tikslas – irgi oro užterštumo mažinimas.

Tikrintojų – Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros specialistų pastebėjimu, mūsų rajone gyvena atsakingai į aplinkos ir oro švarą žiūrintys žmonės, kurie stengiasi jo neteršti.   

Deginti galima ne viską

Akcija „Kaminukas“ įprastai pradedama gruodžio viduryje ir vyksta iki šildymo sezono pabaigos. Jos metu vykdomi reidai ir įvairūs objektai tikrinami, ką kiša į krosnis.

Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti yra malkos, anglys ir durpės. Pučiant silpnam, nepalankiam teršalų sklaidymui vėjui siūloma pagal galimybes rinktis dujinį šildymą.

Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia giliau į organizmą.

Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija ore fiksuojama per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Lyginant su šiltuoju metų laiku, ji tada gali skirtis net iki kelių kartų.

Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų ATP kodekse numatytos baudos: piliečiams – nuo 100 Lt iki 200 Lt (29-58 eurų), pareigūnams – 200-400 Lt (58-116 eurų).

Aplinkosaugininkai ir tikrina, ir kalbasi

Pasak Aplinkos ministerijos pranešimų, šiemetinės akcijos metu visoje šalyje tik iki sausio 21 dienos buvo atlikti 29 reidai, jų metu buvo patikrintas 291 objektas. Tikrinami ir ūkio subjektai, ir fizinių asmenų valdos.
Nustatytas 21 pažeidimas, surašyta 15 protokolų.

Šilutės r. aplinkos apsaugos agentūros vadovė Galina Misevičienė sako, kad šiemet kovą agentūros specialistai Pranas Sirtautas ir Valentinas Ščerveninas vyko į Kintus, kur patikrino kelis objektus – vietos ugniagesių punkto garažą ir dar 3 individualius garažus. Pasirinkti tie objektai, iš kurių buvo matyti kyšantys kaminai.

Aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė, anot jų, visur kūrenama malkomis. 

Pasak G.Misevičienės, pernai ir užpernai akcija „Kaminukas“ rajone vyko kur kas aktyviau, mat buvo šaltesnės žiemos. Tačiau pažeidėjų irgi nustatyta nedaug – tik po kelis.

Vykdydami reidus aplinkosaugininkai ne tik fiksuoja pažeidimus, bet ir skiria dėmesį jų prevencijai, kalbasi su gyventojais ir įmonių vadovais.

Kintuose pažeidimų nerado

Kovo 1-ąją prasidėjusi akcija „Atliekų deginimo prevencija“ tęsis iki balandžio vidurio. Ji vyks dviem etapais, antrasis – rugpjūčio 1 – rugsėjo 30 dienomis.

Ši akcija irgi skirta oro švarai saugoti, mat kaip tik pavasarį besitvarkantys gyventojai pradeda deginti sodų ir daržų atliekas, nors miestuose ir miesteliuose tai daryti draudžiama. Draudimo nepaisantieji gali būti nubausti 28-231 eurų, o pareigūnai – 57-289 eurų baudomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, atsižvelgiant į išdeginto ploto dydį.

Šią akciją vykdantis P.Sirtautas kovo 6-ąją lankėsi Usėnų seniūnijoje, tačiau deginamų plotų ar atliekų nepastebėjo.

„Džiaugiamės, kad žmonės supranta oro užterštumo žalą ir stengiasi atliekų nedeginti. Nubaustų dėl šių pažeidimų šiemet nėra“, – sako G.Misevičienė.

Aplinkosaugininkai jau sulaukia ūkininkų skambučių, besidominčių, gal ir šiemet bus galima anksčiau pradėti laukuose kratyti mėšlą. Pernai tai daryti, atskiru Aplinkos ministro įsakymu, buvo leista nuo kovo 17 dienos.

Jau paskelbta, kad atsižvelgiant į ankstyvą pavasarį, šiemet šis laikas irgi paankstintas: kratyti mėšlą ant laukų galima nuo kovo 20 d. iki lapkričio 15 d.

Gyventojai, turintys informacijos apie tai, kad individualių namų ar įmonių kieto kuro katiluose deginamos atliekos, o soduose ar kiemuose – pernykštės šiukšlės, prašomi apie tai pranešti aplinkosaugininkams ar bendruoju pagalbos telefonu 112.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.