Šilutės rajonas, kuriame nėra ir 50 tūkstančių gyventojų, pasižymi ne tik potvynių metu kritikuotina kelių infrastruktūra be estakadų ar kultūros paveldo objektų gausa. Atliekų surinkėjai pasakoja, kad regionas išsiskiria ir atliekų surinkimo mastais.
Visame rajone stovi apie 800 bendrojo naudojimo konteinerių, į kuriuos kas mėnesį pripilama daugiau kaip 1000 tonų atliekų. Vasarą šie skaičiai paauga penktadaliu. Daug surenkama ir stambiagabaričių atliekų – pavyzdžiui, pastarojo apvažiavimo metu surinkta daugiau nei 20 tonų.
Surinkėjai krašto gyventojams negaili gerų žodžių, tačiau sako vasaros metu susiduriantys su naujais iššūkiais.
Konteinerius plauna ir dezinfekuoja
Bulvių skutenos, statybinės atliekos, kruvini tvarsčiai ar sudužęs termometras – tai tik kelios detalės, kurias neretai konteineriuose pastebi Šilutės buitinių atliekų išvežėjai.
Jei konteineriai nebūtų reguliariai dezinfekuojami ir plaunami, vasarą itin padaugėtų infekcinių susirgimų.
„Gyventojus galime pagirti, kad jie rūpinasi aplinka – palaukės, pakelės šiukšlių kalniukais nepažymėtos, kaip kituose regionuose. Tačiau nuolatinių konteinerių plovimo metu randame atliekų, kurios dėl visų saugumo neturėtų būti metamos į buitinių atliekų konteinerius. Tai nuodingos šiukšlės, padangos, bioskaidžios atliekos, kurios taip pat neretai išmetamos be maišelių“, – pasakoja įmonės „Ecoservice“ Šilutės padalinio vadovas Ramūnas Balčiauskas.
Jei vasarą bent parą pritingime išnešti šiukšles, netrunka pasirodyti pirmieji to padariniai – nemalonus kvapas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė pažymi, kad kvapas – menkiausia problema, nes ilgai neišvežtos šiukšlės vasarą rizikuoja tapti ir infekcijų židiniais.
Vis dėlto kol atsakingos įmonės rūpinasi reguliariu buitinių atliekų konteinerių išvežimu ir dezinfekcija, nerimauti nėra ko. Bet prie saugios ir estetiškos aplinkos daugiau galėtų prisidėti ir patys gyventojai.
„Neretai pamirštamas pačių gyventojų indėlis – jei šiukšlės nerūšiuojamos, konteineriuose gali privisti parazitų, ligas platinančių musių.
Pavyzdžiui, gydymo įstaigos griežtai reglamentuotos, kaip pašalinti krauju suteptas atliekas, o gyventojams tokių nurodymų nėra – švirkštai, krauju sutepti tvarsčiai keliauja į bendruosius atliekų konteinerius“, – pasakoja B.Zdanevičienė. Dar greičiau palanki erdvė tarpti infekcijoms atsiranda, jei gyventojai nenaudoja šiukšlių maišų.
R.Balčiauskas irgi antrina, kad toks paprastas žingsnis kaip šiukšlių maišai, jų užrišimas pagerina bendrą kiemo sanitarinę būklę.
Sutartys – vieta interpretacijai
Atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir priežiūros taisyklėse numatyta, kad „Komunalinių atliekų konteineriai dezinfekuojami ir plaunami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį (balandžio – lapkričio mėnesiais)“.
„Kadangi taisyklės išties palieka vietos individualiems sprendimams, o vasarą higieninė konteinerių būklė būna rizikinga, į orus atsižvelgti būtina. Pavyzdžiui, esant būtinybei karščiausiais mėnesiais konteinerius plauname dažniau. Gyventojams tai papildomai nieko nekainuoja“, – pasakoja „Ecoservice“ Šilutės padalinio vadovas.
Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Losiaus teigimu, atliekų tvarkymo paslaugos miestui teikiamos kokybiškai – sudaromi plovimų grafikai, kurių tikrai laikomasi, o sutartyse nurodyti darbai atliekami pavyzdingai.
Tai, anot specialisto, tikrinama reidų metu. Visgi A.Losius pastebi, kad gyventojams atliekų rūšiavimo įgūdžius tobulinti dar reikėtų.
„Rūšiavimo problemų yra, žmonės dar nelabai sąmoningi. Pavyzdžiui, statybines atliekas pila kartu su kitomis į bendrus konteinerius, taip padidindami turinio svorį. Juk dėl to kyla kaina visiems gyventojams. Jeigu aš darau remontą, tai turiu įsigyti specialius maišus statybinėms atliekoms ir nepilti į bendrus konteinerius, nes kaina šiuo atveju yra dalinama visiems gyventojams. Taip pat – dėl žaliųjų atliekų: ir Šilutėje buvo dalijami konteineriai atliekoms, kurias reikia kompostuoti, o ne mesti į bendrą konteinerį“, – primena A.Losius.
Po manęs – nors ir tvanas?
B.Zdanevičienė sako, kad apskritai lietuvių sąmoningumo lygis ir už atliekų tvarką atsakingų įmonių paslaugų kokybė yra gera, tačiau individualus kiekvieno indėlis kurtų dar saugesnę ir malonesnę aplinką visiems.
„Lietuviai yra atsakingi ir stengiasi savo gyvenamosios aplinkos neteršti. Tačiau kaip ir visur atsiranda išimčių, kurios ir kokybiškiausio medaus statinaitę sutepa. Pasitaiko žmonių, kurie vadovaujasi posakiu „Po manęs – nors ir tvanas“. Toks požiūris liūdina“, – sako B.Zdanevičienė.
„Jei kiekvienas krašto gyventojas pirmiausiai pradėtų nuo savęs ir būtų pavyzdžiu kaimynams, vaikams, atvykstantiems turistams – visiems būtų maloniau gyventi“, – reziumuoja „Ecoservice“ Šilutės padalinio vadovas R.Balčiauskas.