Praėjęs penktadienis trenkė skaudžiu smūgiu tiek Rusnės salos gyventojams, tiek tragediją patyrusiems šilutiškiams bei jų artimiesiems. Tą pavakarę atsitikusios nelaimės – kai Atmatos galinga srovė pasiglemžė keturiolikmetį – dar ilgai nepamiršime nė vienas.
Praėjęs skaudus įvykis sudrebino visus ir iškėlė daugybę klausimų: Ką padarėme ne taip?
Ką praleidome pro pirštus? Ką galėjome padaryti, kad šiandien artimųjų širdys nekraujuotų?.. Ir abejingi tikrai negalime likti, nes nežinome, ar tokia nelaimė kada nors nepalies ir mūsų, mūsų šeimos, brangiausių žmonių…
Tragedija galėjo būti dviguba
Moteriškas pagalbos šauksmas besimaudančiuosius, vaikštinėjančius Rusnės promenada ir netoliese gyvenančius pasiekė 18:55 val. Prie Atmatos upės kranto moteris šaukėsi pagalbos, kad kas nors išgelbėtų skęstantį vaiką.
Beje, nelaimė tąkart galėjo būti dviguba, nes netrukus skęsti netoliese buvo pradėjęs ir jaunesnis vaikas (11 m.), bandęs padėti skęstančiam draugui. Laimė, kad vienuolikmečiui po ranka pasitaikė nendrės, jos ir padėjo jam išsilaikyti, kol atsirado tvirta, pro šalį ėjusio ir iškart puolusio jam padėti vyro ranka. 
Gelbėti draugą bandęs berniukas ir krante buvusi mergaitė (kompanijos draugė), kurią ištiko šokas, nedelsiant buvo išvežti į Šilutės ligoninę.
Nors gausios gelbėtojų pajėgos – greitoji medicinos pagalba, Šilutės ugniagesiai gelbėtojai ir policija į įvykio vietą prisistatė greitai, pirmasis skęstantis berniukas jau buvo paniręs. Viltis, kad pavyks vaiką išgelbėti, aplinkinių akyse dar degė, bet, kaip paaiškėjo vėliau, negailestingos srovės tėkmė tą viltį nugalėjo…
Kai už maždaug 40 min. į įvykio vietą atvyko narai iš Klaipėdos, keturiolikmečio kūno paieškos dar užsitęsė apie pusantros valandos. Narų darbą sunkino stipri srovė ir nelygus upės dugnas. Susirinkusiesiems abejonių nekilo, kad kūnas bus nuneštas kur tolėliau. Tik vėliau paaiškėjo, kad, gyvybė užgeso čia pat, o kūnas nusileido į upės dugne esančios duobės spąstus.
Vyrai – verti pagarbos
Nors netoliese buvo ir daugiau poilsiaujančių, o tragiško įvykio metu susirinko ir bene šimtas praeivių, ne visi išdrįso, ne visi galėjo atsiliepti į moters pagalbos šauksmą.
„Tik du vyrukai iš visų puolė gelbėti skęstančiuosius. Dėkui Dievui, kad bent vieną ištraukė“, – sakė rusniškė Ieva Šišova, viską mačiusi per netoliese esančio namo balkoną. Moteris tąkart laikė rankose kūdikį ir, jei tik būtų buvusi laisva, kaip vėliau prisipažino, pati būtų nėrusi tų vaikų ieškoti.
Ieva paminėjo du narsius vyrus, o iš tiesų jų buvo trys. Tai – nuo gimimo saloje gyvenantys Žilvinas Kvedaras ir Mantas Bakšys bei beveik metus čia su šeima įsikūręs Jurijus Šišovas – Ievos vyras.
Būtent Žilvinas tąkart lemtingai ėjęs promenada, pirmasis iškart puolė į vandenį gelbėti skęstančiojo. Jis ir ištraukė už nendrių įsikabinusį berniuką, kuris skęsti buvo pradėjęs begelbėdamas draugą. Žilvinui tuokart į pagalbą atskubėjo ir Mantas, taip pat vaikščiojęs palei upę. Tomis sekundėmis iš gyvenamojo namo gelbėti atpuolė ir trečiasis – balkone šaukiančią savo žmoną, kad skęsta vaikas, išgirdęs Jurijus.
Šie vyrai atidavė visas jėgas. Nė akimirkai nesudvejoję savo jėgomis ir plaukimo įgūdžiais jie nardė po sraunią Atmatos upę, naršė nendrėse, plaukė keliolika metrų tolėliau, tikėdamiesi, kad kūnas galbūt bus srovės nuneštas. Deja… Visos atiduotos jų jėgos ir didžiulės pastangos išgelbėti jauną gyvybę tą skaudžią penktadienio pavakarę buvo bevaisės. Vėliau net narai, turėdami specialią nardymo įrangą, kūno ieškojo daugiau nei valandą.
Suklaidino srovė
Visi trys kalbinti vyrai „Šilutės naujienoms“ prisipažino, kad, vos išgirdę pagalbos šauksmą net nesudvejojo elgtis kitaip, nei pasielgė. Visi jie iškart šoko į vandenį. Plaukiodami skendusiųjų vietoje, žvalgydamiesi po netoliese buvusias nendres jie nebematė skęstančio paauglio.
Skaudžiausia, kad juos visus „apgavo“ toje upės vietoje esanti srovė – ji buvo labai smarki, todėl visi manė, kad kūnas jau bus nuneštas toliau. Nardydami į gelmę ir neturėdami specialių akinių, vyrai negalėjo pamatyti to, kas yra dugne.
Didelė srovė vėliau suklaidino ir į paauglio paieškas atvykusius klaipėdiečius narus. Jie taip pat tikėjosi kūną rasti toliau, ne skendimo vietoje. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, keturiolikmečio kūnas gulėjo duobėje virš kurios jis ir nuskendo. Kadangi ši duobė buvo gana gili, ji tarsi „užrakino“ kūną ir neleido srovei jo pasiglemži. Panėrus į toje vietoje esantį gylį plika akimi nėjo nieko pamatyti.
Netinkama vieta maudynėms
„Net mes, rusniškiai, nedrįstame toje vietoje maudytis“, – pasakojo saloje sutikti jaunuoliai. Jiems antrino ir prieš dieną gelbėti skęstančių vaikų puolę Žilvinas su Mantu. Anot jų, visiems yra aišku, kad maudytis galima tik tose vietose, kur matosi smėlis, populiariausia ir saugiausia – prie Rusnės klevo arba kitoje upės krantinėje, kur įrengtas paplūdimys.
„Ši vieta, kur nuskendo berniukas, labai duobėta, gili, joje auga nendrės, teka smarki srovė“, – pasakojo vyrai.
Anot jų visų, tragedija šioje vietoje galėtų įvykti ir tuomet, jei čia maudytųsi stiprūs, gerai plaukti mokantys vyrai. Atmatos upės srovė būtent čia yra negailestinga ir jai pasipriešinti labai sunku. O įvykio liudytojų teigimu, nuskendęs berniukas visai nemokėjo plaukti…
Reikia informacijos
Skaudi ir atminty greit neišblėsianti tragedija sukėlė daug įvairių kalbų ir diskusijų. Tuo pačiu galvose pasėjo ir pamąstymų apie neišspręstas problemas: kad galbūt ne viskas yra padaryta gerai, iki galo, kad trūksta informacijos, perspėjimų, pamokymų.
Pirmiausia karštos diskusijos užvirė dėl to, kad jau kuris laikas profesionalių narų pagalba yra teikiama tik iš Klaipėdos. Šilutės ugniagesiai gelbėtojai skenduolių nebeieško, nes ši funkcija buvo perduota Klaipėdos PGT. „Mūsų gelbėtojai yra paruošti atlikti gelbėjimo darbus, o narų mes nebeturime jau gal 5 metai“, – patvirtino Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas.
Kalbinti žmonės taip pat siūlė, kad reikėtų maudynių vietas pažymėti ženklais, kurie perspėtų apie tam tikrose vietose esančias duobes, didelę srovę. Netgi galbūt reikėtų kai kur maudymosi sezono metu pritvirtinti gelbėjimosi ratus, kad, nelaimei esant, būtų galima jais padėti skęstančiajam. Dar kiti sakė, kad reikėtų daugiau apie grėsmę vandenyje kalbėti mokyklose, ypač tada, kai artėja vasaros atostogos. Ir, žinoma, niekada nepamiršti, kad jokiu būdu negalime palikti vandenyje ar leisti vykti prie jo vienų vaikų.
„Nors ir skaudu, kad tik dabar kalbame apie tai, kai jau vienos jaunos gyvybės nebėra, bet vis geriau nei niekad. Svarbu žinoti, kad, jei ne šiandien, tai kitąkart galbūt būsime drąsesni, ryžtingesni ir galėsime tvirtai ištiesti pagalbos ranką“, – vienas per kitą kalbėjo įvykio liudininkai.