Šie metai buvo grafo Vilhelmo Jono Broel – Pliaterio, pirmojo šios didikų giminės atstovo, įsigijusio Švėkšnos dvarą, gimimo jubiliejaus metai.
Vilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams.
Šis Pliaterių giminės didikas 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo dvarus Žemaitijoje, tarp jų – ir Švėkšnos dvarą. Jį paliko valdyti sūnui Jurgiui.
Grafas Vilhelmas Jonas Pliateris buvo paveldėjęs visus tėvo dvarus. Jis nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje 
tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo išspausdinta pavadinimu „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo maršalkos, kalba“.
Vilhelmas Jonas Pliateris žuvo 1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Misionierių bažnyčioje, kurią 1695 m. pastatė jo giminės atstovas Jonas Teofilis Pliateris. Jo portretas dar 1939 m. kabojo Misionierių bažnyčios zakristijoje, nors bažnyčia uždaryta caro valdžios 1862 m. Čia palaidotas pats bažnyčios statytojas ir kelios dešimtys Pliaterių giminės atstovų.
V.J.Pliateris buvo vedęs Petronėlę Nagurską, gimusią 1730 m. Po vyro mirties kartu su sūnumis valdė paveldėtus dvarus bei Šateikiuose senosios bažnyčios vietoje pastatydino naują, kurios šventoriuje 1790 m. palaidota.
Vilhelmas Jonas ir Petronėlė Pliateriai turėjo 6 vaikus: tris sūnus ir tris dukras.
Dukra Klara (1749-1834) ištekėjo už Domininko Aleksandrovičiaus, dviejų Lenkijos ordinų kavalieriaus, daugelio bažnyčių rėmėjo.
Apie dukrą Rozaliją žinoma tik, kad ištekėjo už kažkurio Juozapo Broel Pliaterio.
Mariana ištekėjo už Juozapo Zybergo. Mirė 1831 m. Liksnoje. Palaidota šeimos koplyčioje.
Sūnus Juozas Antanas Vilhelmas gimė 1750 m. Šateikiuose. Mirus tėvui, Juozui Antanui Vilhelmui, kaip vyriausiam sūnui, teko būti jaunesniųjų šeimos narių globėju bei daugelio dvarų šeimininku. Buvo Gieldeko seniūnas, šv. Stanislovo bei Baltojo Erelio ordinų kavalierius. Vedė Teresę Abramovičiūtę. Mirė 1832 m.
Juozas Konstantinas (1758-1840) – Kuršėnų, Šateikių ir kt. dvarų savininkas. Šv. Stanislovo ordino kavalierius. 1794-1825 m. buvo Telšių pavieto bajorų maršalka, 1797 m. – Žemaitijos bajorų pasiuntinys Pavelo I karūnavime. Mirė nevedęs 1840 m. Šateikiuose. Ten ir palaidotas.
Sūnus Jurgis (1751-1821) pradėjo Švėkšnos Pliaterių giminės šaką. Jis buvo Livonijos kunigaikštystės vėliavininkas, šv. Stanislovo pirmojo laipsnio ordino kavalierius. 1804 m. vedė kunigaikštytę Karoliną Giedraitytę. Jie susilaukė 13 vaikų: 6 sūnų ir 7 dukrų.
Jurgis ir Karolina Pliateriai įžvalgiai lavino vaikus: visi sūnūs baigė universitetus. Taip pasirūpino vaikų ateitimi – sūnūs gavo dvarus, dukros – kraitį ir ištekėjo už įtakingų asmenybių – Karpio, Pilsudskio ir kt.
Jurgis suteikė Švėkšnos dvarui ekonominę galią, gerovę, prestižą bei prabangą. Buvo įtakingas valdovo pareigūnas, ėjo karaliaus Augusto rūmų tvarkytojo, LDK kariuomenės vėliavininko pareigas, buvo renkamas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Pasižymėjo kietu ir valdingu charakteriu. Jo valdomas Švėkšnos dvaras augo ir plėtėsi.