Atšilus orams nepamirškime gurkšnoti vandens. Kiek jo gerti?

Vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (per karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad vanduo jiems tiesiog neskanus.

Pasak E. Gavelienės, mūsų organizme visos cheminės reakcijos vyksta skystoje terpėje, tad vanduo gyvybiškai būtinas. Rekomenduojamas vandens kiekis įvairiuose moksliniuose šaltiniuose skiriasi dažniausiai dėl to, kad kalbama ne tik apie vandenį, bet ir sultis, arbatą, sriubą, net vandeningus vaisius ir daržoves. Dažnai žmonės būna linkę išgerti mažiau vandens, aiškindami, kad skysčių gauna su maistu, tačiau su maistu tikrai pakankamai vandens negauna.

Mūsų kūnuose yra apie 70 proc. vandens, kuris itin svarbus gyvybei palaikyti. „Ne veltui sveikatai palankios mitybos piramidėje pažymėtos 8 stiklinės. Paprasčiausias būdas paskaičiuoti, kiek vandens jums reikia išgerti, yra pagal ūgį: kiekvienam jo centimetrui – po 10 mililitrų. Tad jei jūsų ūgis yra 170 cm, per parą reikėtų išgerti 1,7 litro vandens. Į šį kiekį galima įskaičiuoti žolelių nuovirus ir labai silpnas arbatas. Gerti vandenį, o ne saldžius gėrimus ar sultis nuo mažens vaikus turėtų skatinti tėvai“, – sako dietologė.

Nors karštomis dienomis norisi atsigaivinti lediniu vandeniu, to daryti nerekomenduojama, geriausia gerti kambario temperatūros ar vos vėsesnį. Toks nesaldintas vanduo geriausiai malšina troškulį, bet pagurkšnoti reikia ir tuomet, kai dar troškulio nejaučiate. O jei per karščius gausiai prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį išgeriamo vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu.

Namuose paskanintą mėtos šakele ar citrinos griežinėliais vandenį geriausia laikyti matomoje vietoje padėtame stikliniame ąsotyje, o darbe ar mokykloje įsipilti jo į dailią gertuvę. Stovyklaujant, dažnai vykstant į gamtą naudinga įsigyti didesnę talpą vandeniui.

Atsirandant vis daugiau šviežių vaisių bei uogų, galima šias gėrybes panaudoti ir vandeniui paskaninti. Avietės, mėlynės, perpus perpjautos braškės ar vyšnios ne tik skanina vandenį, bet ir patraukia dėmesį savo spalvomis, tad  tokio vandens atsigers net jo neįpratę gurkšnoti vaikai. Nors įprasta vandenį gardinti citrusinių vaisių griežinėliais, į ąsotį galite įmesti ir obuolio skiltelių, agurko griežinėlių, išbandyti įvairius derinius su citrinos sultimis, meliono ar arbūzo gabalėliais. Neišmeskite ir obuolio, agurko ar meliono žievelių, nes jos taip pat suteiks švelnaus skonio vandeniui. Į vandenį galima dėti ir ramunėles, rozmariną, šviežią kalendrą, petražoles, melisą, čiobrelius, mėtas. O tam, kad jis įgautų daugiau skonio, turėtų pastovėti bent 2–3 valandas. Tik nelaikykite vandenyje vaisių  ar žolelių daugiau kaip 12 valandų, kad jis nesugestų, priedus po keleto valandų geriau išimti.

Pagal BNS inf.