Pastarosiomis savaitėmis, kuomet pagerėjo orai, o kartu ir visų nuotaikos, situacija šalies keliuose sukėlė nerimą. Nors orai geri ir vairavimo sąlygos puikios, keliuose padaugėjo skaudžių eismo įvykių ir juose žuvusių žmonių. Kas atsitiko, kad „lygioje vietoje“ susilaukiame tokių tragiškų pasekmių?
Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – LKPT) viršininkas Vytautas Grašys patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis pastebimas eismo įvykių skaičiaus augimas. „Pagal statistinius duomenis yra šioks toks eismo įvykių ir žuvusiųjų keliuose padaugėjimas, iš tikrųjų, tas padaugėjimas įvyko per pastarąsias dvi savaites. Apskritai, metų statistiniai duomenys rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, beveik 12 proc. padaugėjo žuvusiųjų žmonių keliuose. Nuo metų pradžios iki dabar jau žuvo 113 žmonių“, – neraminančią tendenciją atskleidė V. Grašys.
Prasidėjo tikroji vasara
Kalbėdamas apie tokių skaudžių eismo įvykių priežastis Lietuvos kelių policijos vadovas daro prielaidą, kad pagerėjo orai, prasidėjo atostogos ir eismo dalyviai per daug atsipalaidavo bei per mažai dėmesio teskiria atsakingam vairavimui. „Analizuojame, žiūrime kiekvieną eismo įvykį, dėl ko taip galėjo atsitikti. Preliminariai, pagal tuos įvykius, kuriuos turime, atrodo, kad galbūt prasidėjo atostogų laikotarpis, žmonės pradėjo daugiau keliauti, ir vėlgi tose kelionės turbūt užsimiršta, kaip reikia saugiai elgtis kelyje, būtent tai ir sąlygotų tokių nelaimų keliuose padaugėjimą“, – pastarųjų tragiškų eismo įvykių galimas priežastis išskyrė V. Grašys.
Žūva patyrę vairuotojai
Be to, pasak LKPT viršininko, į tragiškai pasibaigusius eismo įvykius dažniausiai papuola ne jauni, ką tik „iškepti“, o didelį vairavimo stažą turintys, patyrę vairuotojai.
„Pagal šio pusmečio statistinius duomenis, eismo įvykiuose žuvusių transporto priemonių vairuotojų amžiaus vidurkis – 41 m., o vidutinis vairavimo stažas – 21 m.“, – patyrusių vairuotojų sukeltus eismo įvykius akcentavo pareigūnas. V. Grašio nuomone, greičiausia tai tik patvirtina, kas buvo pasakyta anksčiau. „Žmonės per daug atsipalaidavo, vairuotojai turi patirties, tačiau neįvertina savo sugebėjimų, aplinkybių ir įvyksta tokie skaudūs eismo įvykiai“, – samprotavo kelių policijos vadovas. Todėl V. Grašys nori priminti žmonėms, kad jie neatsipalaiduotų kelyje, net ir per atostogas, o vairuotojai pasirinktų ne leistiną, o saugų greitį. „Pirmiausia, atostogų dalyvaujant eisme negali būti. Dalyvaujame eisme tiek pėstieji, tiek transporto priemonių vairuotojai, todėl atostogų keliuose negalime sau leisti. Turime visada elgtis atsakingai ir dėmesingai keliuose, nes atsipalaidavimas vėlgi gali lemti, tas tragiškas nelaimes, kurios įvyksta mūsų keliuose. Kitas momentas – greitis. Ne tik leistinas greitis, bet ir saugus greitis. Pavyzdžiui žiūrint vakar dienos orus. Vienu metu buvo labai karšta, o po to pakankamai greitai prasidėjo liūtis, oro sąlygos pasikeitė. Todėl visuomet reikia atkreipti dėmesį į oro sąlygas ir pasirinkti saugų greitį“, – patarimais dalijosi V. Grašys.
Nulinė tolerancija
LKPT viršininkas nori atkreipti visuomenės dėmesį į transporto priemonių greitį. Pasak V. Grašio, stacionarūs greičio matuokliai šalyje pasirinktinai bus sureguliuojami taip, kad matuotų net ir 1 km viršytą greitį. Apie tai, kuriose vietose ir kada bus taikoma nulinė greičio tolerancija, atskirai pranešama nebus. Ši tvarka taikoma nuo rugpjūčio 1 d.
„Kadangi greitis yra viena iš tragiškų eismo įvykių priežasčių. Todėl policija imsis visų priemonių skirtų griežtinti greičio kontrolę. Darysime taip, kad pasirinktose vietose šalyje kartas nuo karto bus taikoma nulinė tolerancija. Bet kuris šalyje esantis stacionarus greičio matuoklis tam tikru laiku fiksuos net ir 1 km viršytą greitį“, – apie numatomą greičio kontrolę kalbėjo V. Grašys.
Nerūpestingumas ir pasitikėjimas
Kelių policijos vadui pritaria ir psichologas Olegas Lapinas. Pasak jo, esant geroms oro sąlygoms žmonės atsipalaiduoja, mažiau stresuoja, tačiau būtent dėlto dažniau elgiasi neapgalvotai. „Kada oro sąlygos prastos, tada žmonės yra labiau mobilizuoti. Pastebėta, kad mažiau būna įvykių ir per lietų, ir per stichines nelaimes. Kodėl? Todėl, kad įsijungia žmogaus atsargumas. Didesnė dalis avarijų įvyksta būtent dėl neatsargumo, dėl lengvabūdiškumo, nerūpestingumo. Nerūpestingumas, be abejo, yra didesnis tuomet, kada yra saulė, kada yra geras oras, kada žmonės mažiau stresuoja“, – neatsakingo elgesio priežastis aiškino O. Lapinas.
Kalbant apie tragiškas vienų ar kitų įvykių pasekmes, psichologas išskiria tam tikroje srityje patyrusius ir savo sugebėjimais pasitikinčius žmones. Pasak jo, dažniausiai žmonės kenčia nuo savo perdėto pasitikėjimo. „Jie tiesiog pervertina savo jėgas. Žinoma, prie to prisideda ir dėl gero oro padidėjęs nerūpestingumas. Juk ir skęsta dažniausiai geri plaukikai, o ne tie, kurie bijo vandens. Tas pats yra ir su vairavimu. Naujokai mažiau daro avarijų ir jų pasekmės nebūna tokios tragiškos. Jų sukeltos avarijos dažniausia nėra mirtinos“, – perdėtą pasitikėjimą akcentavo O. Lapinas. Na, ir pabaigoje, linkėdamas visiems saugios vasaros pabaigos, psichologas O. Lapinas ragina visus prisiminti, kad visi esame mirtingi. „Gal tai padės žmonėms susivokti ir pagalvoti apie savo elgesio pasekmes“, – samprotavo psichologas.