Atsisveikinę su atlikėjais, žiūrovai jau laukia kito Kintų festivalio

kintu festivalis_vaiva_putriutePačiu laiku pradėtos remontuoti Kintų didžiosios bažnyčios sienos, nes dar vieną vasarą tokių muzikos, ovacijų, gerbėjų šūksnių tornadų, kokie tris savaites tęsėsi 4-ojo Kintų muzikos festivalio metu, tikriausiai nebeatlaikytų.

Tai buvo ypač akivaizdu ir per festivalio sielos – Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO – koncertus, ir per jų svečių – pasaulinio garso atlikėjų pasirodymus.

Praėjusią savaitę į festivalio uždarymo koncertą susirinkę šimtai žiūrovų ne vieną ir ne du kartus plojimais kvietė bisui muzikantus, žavėjosi Kintuose suburtu jaunimo orkestru, kurį sudarė 6 šalių (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos) talentingiausi augantys virtuozai, pavyzdžiui, Londono karališkosios muzikos akademijos mokiniai.
Orkestre grojo ir šilutiškė trimitininkė Vaiva Putriūtė, kelią į muziką pradėjusi Šilutės vaikų meno mokykloje, o dabar studijuojanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Beje, Vaiva į tarptautinį Kintų festivalio orkestrą įsiliejo ką tik grįžusi iš Vokietijoje vykusio Europos orkestrų čempionato, kur koncertavo kartu su panašiai suburtu kitu tarptautiniu jaunimo orkestru.
kintu festivalis vaiva putriute
„Tai – ne uždarymas, tai – žingsnis į kitus ateinančius Kintų muzikos festivalius, kurie turi niekada nesibaigti“, – daugelio žiūrovų jausmus išsakė Kintų katalikų parapijos klebonas Vytautas Tamašauskas, dėkodamas, jo žodžiais tariant, festivalio širdžiai ir sielai – „NIKO“ vadovui, kompozitoriui Gediminui Gelgotui ir buvusiai kintiškei, medikei Adronei Kiminiūtei – Juodeškienei.

Šiems festivalio įkūrėjams, organizatoriams ir nepailstantiems puoselėtojams dėkojo ir rajono savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė. Dėkojo už užburiantį profesionalumą, už galimybę čia, Kintuose, išgirsti ir pamatyti pasaulinio garso atlikėjus, už Pamario krašto garsinimą Europoje.

Per tris savaites surengę 8 koncertus, vedę meistriškumo kursus jauniesiems muzikantams bei surengę šių kursų uždarymo koncertą vaikams, festivalio organizatoriai dėkojo daugybei pagalbininkų ir rėmėjų: kintiškiams, kurie rūpinosi muzikantų maitinimu, nepamiršo palepinti mūsų krašto skanėstais – žuvimi, uogomis, daržovėmis, sūriu, pyragais; vietos jaunimui, tapusiam festivalio savanoriais; verslininkams, vežiojusiems, plukdžiusiems muzikantus; Savivaldybei, pripažinusiai festivalio išskirtinumą bei reikšmę ir skyrusiai deramą finansinę paramą. Festivalio draugais šiemet paskelbti ir tai liudijančiais raštais apdovanoti: Simas Knapkys – laivadirbys iš Rusnės, surengęs žuvienės virimo edukaciją festivalio svečiams iš Islandijos ir nuolatinę savanorišką pagalbą, verslininkas Julius Numavičius – už nuolatinę ir savanorišką pagalbą festivalio metu, kintiškė mokytoja Dalia Dedurienė – už savanorišką pagalbą festivalio rengėjams, laikraštis „Pamarys“, išleidęs festivalio informacinį leidinį.

Jau buvome rašę apie jaudinančius festivalio lankytojų susitikimus su profesionalumu kerinčiu Vilniaus choru „Jauna muzika“, solinį koncertą Kintų Didžiojoje bažnyčioje surengusiu garsios violončelininkų dinastijos tęsėju Justu Kulikausku, trapia japone fleitininke Misao, žiūrovų laukiamiausią naktinį koncertą Mažojoje bažnyči-oje.

Ne mažiau įspūdinga buvo pažintis su tolimosios Islandijos stygininkų kvartetu „Skark“, kuris atvyko į Lietuvą dalyvauti kitame VšĮ „Kintai ARTS“ vykdomame tarptautiniame Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo paramos „EEA Grants“ projekte „Praeities ir dabarties muzika Lietuvos – Islandijos dialoge“. Islandai su orkestru „NIKO“ grojo ir Kintuose, ir Kėdainiuose. Islandiją ir Lietuvą sieja ypatingas istorinis ryšys. 1991 m. vasario 11 d. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tad Nepriklausomybės 25-metį mininčią Lietuvą sveikino „NIKO“ ir „Skark“ koncertai.

kintu festivalis savanoriai misaoO garsus pasaulyje vokiečių smuikininkų, sesers ir brolio Marie-Luise ir Christoph Dingler duetas „The Twiolins“ į Lietuvą koncertuoti atvyko pirmą kartą, pasirinkęs būtent Kintų muzikos festivalį. Kvietimo dalyvauti žinomame Vilniaus festivalyje smuiko virtuozų duetas atsisakė.

Istorinės praeities ir šiuolaikinės muzikos kūrėjų auros apsijungė dar viename itin ekspresyviame J.Kulikausko soliniame koncerte, kuris surengtas senoje, griūvančioje daržinėje, priklausančioje Kintų parapijai. Seniūnija pasirūpino prieš koncertą išvežti daržinę užgriozdinusį „turtą“, o festivalio organizatoriai išsakė svajones šį autentiškąpastatą išsaugoti ir pritaikyti bendruomenės poreikiams. Idėjas siūlė keli šimtai koncerto klausytojų, užpildę anketas.

Ne tik koncerto aplinka, bet ir violončelininko scena buvo originali – valtis.  Šią venterinę valtį pagal senovines technologijas pastatė Kintų kaitų klubo direktorius Laurynas Juodeška kartu su žinomu laivadirbiu, rusniškiu Simu Knapkiu ir pažadėjo po festivalio surengti kelionę šia valtimi Kintų festivalio savanoriams kintiškiams.

Ir štai – nekantriai lauktas (nes žadamas ypatingas pasirodymas) ir visai nelauktas (nes tai – paskutinis susitikimas su muzikantais) festivalio uždarymo koncertas. Didžioji bažnyčia vos talpina žiūrovus, o orkestras „NIKO“ Vivaldžio ir kitų kūrėjų muziką įsuka taip, kad publikai kvapą gniaužia. Dar laukia beveik premjera – tik trečią kartą atliekama G.Gelgoto simfonija „Extracultural“. Jos premjera buvo žymiojoje Leipcigo (Vokietija) salėje „Gewandhaus“, ja šiemet atidarytas Vilniaus festivalis, o trečią kartą ji skamba Kintuose, atliekama talentingojo jaunimo –  tarptautinio Kintų festivalio orkestro ir orkestro „Niko“. Beje, prie dirigento pulto stojo aštuoniolikmetis Martynas Stakionis, vienas jauniausių ir gabiausių Lietuvos dirigentų, jau pelnęs ir tarptautinį pripažinimą.

„Šis atlikimas buvo toks neįprastas ir toks įspūdingas!“ – apie šią simfoniją rašė Leipcigo spauda. Tą ypatingą įspūdį patyrė ir Kintų žiūrovai, keliaudami su beveik keturiomis dešimtimis orkestro muzikantų nuo vos girdimų šnaresių, girgždesių iki čaižių ritmų, modernistinių melodijų lavinos, kompozitoriaus balso tėkmių, stingdančių pauzių ir vėl užliejančios garsų įtampos.

Festivalis ilsisi iki kitos vasaros. Žiūrovai vis dar dalijasi įspūdžiais. O Lietuvos muzikų sąjunga prognozuoja: „Tikėtina, kad kada nors Kintų festivalis taps vienu iš pagrindinių Lietuvoje – turint omenyje jo staigų augimą ir potencialą bei nepailstančius, kūrybingus, inovacijų siekiančius organizatorius, kiekvieną svečią apgaubiančius dėmesiu, rūpesčiu ir šiluma“.