Ilgėjant tamsiajam paros metui policijos pareigūnai vėl prabyla apie atšvaitus – būtinybę juos segėti ir taip pasirūpinti savo saugumu. Ne tik prabyla, bet ir kasmet organizuoja reidus, o tiems eismo dalyviams, kurie neišgirsta išmintingų raginimų kelyje segėti šviesą atpindintį daiktą, ir baudas skiria.
Šiemet iki lapkričio Šilutės rajone surašyta 10 protokolų atšvaitų neturėjusiems pėstiesiems, dviratininkams ir vadeliotojams. Pareigūnai sako, jog reidų, kurių metu bus ypatingai stebimos šios eismo dalyvių grupės, dar bus ne vienas.
Tamsiu metu – nelaimės skaudesnės
Policijos pareigūnai pėsčiuosius vadina viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, todėl rudeniniai papildomi pėsčiųjų, dviratininkų ir vadeliotojų kontrolės reidai – jokia naujiena.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2015 m. žuvo 81 pėsčiasis ir 21 dviratininkas, o 955 pėstieji ir 260 dviratininkų buvo sužeisti. Šviesiuoju paros metu buvo sužeista 2 kartus daugiau pėsčiųjų (646 pėstieji) nei tamsiuoju (309 pėstieji). Tačiau tamsiuoju paros metu žuvusiųjų skaičius buvo beveik 3 kartus didesnis nei šviesiuoju (atitinkamai 60 ir 21 žuvę pėstieji). Visa tai rodo, kad nors šviesiuoju paros metu dėl didesnio automobilių ir pėsčiųjų srauto įvyksta daugiau eismo įvykių, tačiau jie yra lengvesnio pobūdžio ir rečiau baigiasi mirtimi nei įvykę tamsiuoju paros metu.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės r. policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė Agnė Auksorienė pasakoja, jog šiemet iki rugsėjo pabaigos Lietuvos keliuose žuvo 127 žmonės, 39 iš jų – pėstieji. Sužeista daugiau nei 600 žmonių – 67 procentai iš jų buvo sužeista tamsiu paros metu.
Atšvaitas stalčiuje naudos neduoda
Pasak A.Auksorienės, specialiai dėl pėsčiųjų į kelius pareigūnai nevažiuoja, tačiau reidų metu, kai sutemsta, į juos kreipia didesnį dėmesį. Pamatę juodoj nakty juodu asfaltu kėblinantį ar dviratį minantį žmogelį, neturintį atšvaito, jį sustabdo.
Pareigūnams mūsų kraštiečiai dažniausiai sako, jog apie atšvaitų naudą ir girdėjo ne kartą ir net juos turi, bet… namuose. Štai išsiruošė visai nedidelėn kelionėn, gal tik iki už kelių šimtų metrų gyvenančio kaimyno ar parduotuvėlės, tad nemanė, jog atšvaito reikia.
Pareigūnams tenka įrodinėti, kad gulėdamas stalčiuje atšvaitas naudos neduoda, o net ir netolima kelionė gali baigtis liūdnai, jei vairuotojas pėsčiojo nepastebės. Pastebėti jį, tamsiai apsirengusį ir nesegintį atšvaito, yra įmanoma tik visai priartėjus – tuomet, kai jau iki nebepataisomos nelaimės vos žingsnis belieka.
Tamsių gatvių, zonų ar net pėsčiųjų perėjų yra ne tik užmiestyje, bet ir mieste, tad ir miestelėnai turi segėti atšvaitus. Bet mieste pėstieji yra labiau apsaugoti nei užmiestyje.
„Ypatingą dėmesį šiuo metu tėvai turėtų skirti savo vaikams, į mokyklas einantiems iš užmiesčio. Rytais eismas labai intensyvus, o mažieji yra judrūs, dažnai kelyje stumdosi, tad per vėlai juos pastebėjusiems vairuotojams gali būti neįmanoma išvengti nelaimės“, – įspėja A.Auksorienė.
Apsauginės liemenės vieta – ne ant bagažinės
Pareigūnai pagiriamąjį žodį taria dviratininkams. Pastaraisiais metais šias transporto priemones vairuojantys mūsų rajono gyventojai beveik visada vilki šviesą atspindinčias liemenes.
Tiesa, dar pasitaiko tokių, kurie liemenę įkurdina ant dviračio bagažinės, greičiausiai tikėdami, jog ir ten ji savo funkciją – sušvytėti tamsoje – sėkmingai atliks. Taip originaliai mąstantiems protokolai nerašomi ir baudų neskiriama, jie tik paraginami čia pat apsivilkti liemenę.
Tačiau ne vienas dviratininkas užmiršta, kad ir jo transporto priemonė turi būti tvarkinga, t.y., jos priekyje ir gale turi būti atšvaitai arba žibintai: priekyje – balti, gale – raudoni.
Šiuos reikalavimus ignoruoti linkusiems piliečiams A.Auksorienė primena, kad tamsiuoju paros metu į kelią be atšvaito išėję pėstieji, išvažiavę dviratininkai ar vadeliotojai gali būti nubausti nuo 23 iki 40 eurų siekiančiomis baudomis. Šis reikalavimas galioja ne tik naktį, bet ir tada, kai yra blogas matomumas.
Atšvaito neturintys eismo dalyviai dažnai galvoja, jog padarė tik menakavertį pažeidimą, už kurį bausti visai nereikėtų. Bet pareigūnai sako nematantys kitos išeities, nes apie atšvaitų svarbą kalbama bent dešimtmetį, o prisibelsti iki visų eismo dalyvių sąmonės nepavyksta.
Atšvaitas gali išgelbėti gyvybę
„Svarbu, kad žmonės suprastų, jog atšvaitas ar šviesą atspindinti liemenė tamsiu paros metu, esant blogam matomumui ar neapšviestuose keliuose ne tik padeda išvengti skaudžių padarinių, bet išgelbėja gyvybę“, – sako A.Auksorienė.
Todėl policija kasmet organizuoja ir atšvaitų dalijimo akcijas. A.Auksorienė sako, kad jų bus ir šį rudenį.
Atšvaitą prie drabužių reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Pakabinamą atšvaitą galima prisegti prie kišenės, dešinėje pusėje, kad jis švytuotų kelių aukštyje. Atšvaitą – juostelę rekomenduojama nešioti šiek tiek aukščiau riešo arba ant kojos blauzdos.