Prieš savaitę į Kėdainius išvyko gausi Šilutės krašto ūkininkų, Kaimo reikalų skyriaus ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovų delegacija – čia vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) įkūrimo 100-mečiui ir atkūrimo 30-mečiui skirta šventė.
Nors ši vasara toli gražu ne pati palankiausia žemdirbiams, kelionėje apie problemas nekalbėta. O Šilutės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pastebėjo, kad rajono žemdirbiai neatakuoja skyriaus specialistų savo skundais. Užtat jau gaunama užklausimų iš gretimo Šilalės rajono dėl galimybės mūsų krašte išsinuomoti pievas šienavimui, nes kaimynai nuo sausros nukentėjo labiau.
Susirinko švęsti
Į renginį, kurį Kėdainių arenoje organizavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, sukviesti žemdirbiai iš visų šalies rajonų, 41 LŪS padalinio. Iš viso susirinko apie 1300 žmonių. Iš Šilutės išvažiavo 21 žmogaus delegacija, kurioje buvo ūkininkai iš Gardamo, Švėkšnos, Kintų, Žemaičių Naumiesčio, Usėnų ir kitų kampelių. Ūkininkų nuvežimu irgi rūpinosi LŪS.
Kartu su žemdirbiais vykęs Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pasakojo, kad suvažiavusius žemdirbius sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, įvairių organizacijų ir asociacijų, su kuriomis bendradarbiauja LŪS, atstovai. Apie problemas renginio metu nekalbėta.
„Šiandien nesprendėme jokių rimtų klausimų, nes tiesiog susirinkome į puikią šventę pažymėti organizacijos šimtmečio ir atkūrimo trisdešimtmečio. Tai svarbios datos mūsų veiklos istorijoje. Nueitas netrumpas kelias, padaryta tikrai nemažai. Džiaugiuosi, kad esame vertinami, žmonės žino, ką mes darome, ir supranta, jog žemdirbiai yra jėga, generuojanti nemažą nacionalinio biudžeto dalį. Man smagu, kad galėjome padėkoti vieni kitiems, savo partneriams, rėmėjams. Taip, šiandien esame euforijoje, bet tikrai nesustosime, eisime ryžtingai toliau“, – kalbėjo dabartinis LŪS pirmininkas J. Talmantas.
Specialiai LŪS įkūrimo 100-mečio ir atkūrimo 30-mečio proga buvo sukurti apdovanojimai: 10 ordinų įteikta iškiliausiems, LŪS atsidavusiems asmenims už svarų indėlį į šios organizacijos veiklą. Specialiomis padėkomis pagerbti LŪS nariai, pasižymėję stiprinant organizaciją, visi esami skyrių pirmininkai, tarp jų – ir Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, gavo po išskirtinį ženkliuką.
Žemdirbiams surengtas žinomų šalies atlikėjų koncertas.
Problemos niekur nedingo
Renginyje dalyvavęs asociacijos „Šilutės krašto ūkininkų sąjunga“ (taip dabar vadinasi perregistruotas LŪS Šilutės skyrius) pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad dalyvauti šventėse, žinoma, smagu, juolab, kad ir sukaktys – išties solidžios.
Tačiau ilgametis ūkininkas ir ūkininkų vadovas pastebi, kad šventėms pasibaigus tenka grįžti į realybę ir problemos niekur nedingsta. O toji realybė nedžiugina. Pirmiausia dėl to, kad ir gamta šiemet žemdirbiams vėl dribtelėjo nerimo – bene pusantro mėnesio trukusios sausros padaryti nuostoliai bus milžiniški. Tiesa, kur kas labiau nukentėjo Pietų ir Rytų Lietuvos regionai, tenykštis derlius žuvo beveik 100 proc. Mūsų krašte, pasak K. Andrijausko, didžiausia žala padaryta žiemkenčių pasėliams.
Ūkininkams sunku prognozuoti veiklą ir dėl šiandieninės Vyriausybės politikos žemės ūkio atžvilgiu. Politikai, K. Andrijausko pastebėjimu, eina lengviausiu keliu – problemas permeta ant visuomeninių organizacijų, tarp jų – ir LŪS atstovų pečių, nors privalėtų patys atidirbti už gaunamus solidžius atlyginimus.
Šilalė nukentėjo labiau
P. Budvytis sakė, kad Kaimo reikalų skyriuje kol kas ūkininkų, kurie ateitų skųstis šiemetinės sausros padarytais nuostoliais, beveik nebuvo. Be to, Šilutės rajonas ir nėra tas, kuris būtų nukentėjęs labiausiai.
Tiesa, jau sulaukta gretimo Šilalės rajono žemės ūkio skyriaus vadovų paklausimo, ar Šilutės rajone nėra pievas išnuomoti norinčių ūkininkų. Taigi, šilališkiai nukentėjo labiau, jų kraštuose ūkininkai jau pristigo šienaujamos žolės. O juk šilališkiai yra daugiausiai Lietuvoje galvijų auginantys žemdirbiai – jų ten laikoma apie 42 tūkstančiai. Šilutės rajonas šia prasme yra antroje vietoje, mūsų žemdirbiai augina apie 39 tūkstančius galvijų.